Lentvaris įsikūręs 7 km į rytus nuo Trakų. Jo vietoje iki XIX a. antrosios pusės buvo tik mažas kaimelis. 1862 m. nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelį su atšaka nuo Lentvario iki Vokietijos sienos buvo pastatyta Lentvario geležinkelio stotis ir aplink ją pradėjo kurtis gyvenvietė[1]. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia jau buvo žydų bendruomenė[2]. Tarpukariu miestelyje veikė 15 žydų parduotuvių ir keletas smulkių įmonių[3].
1941 m. liepos 25 d. Lentvario žydams, laikinai einančiojo Trakų apskrities viršininko pareigas P. Mačinsko įsakymu, liepta išsirinkti savo tarybą[4]. Rugpjūčio pradžioje jos nariais tapo Hiršas Glezeneris (valdytojas), Leizeris Grande (valdytojo pavaduotojas), Joselis Aranavičius (sekretorius), Leizeris Gileravičius, Boruchas Glezeravičius, Šlioma Grudckis, Nochimas Klaušneris, Mauša Levinskis, Nisenas Padarevskis, Berelis Zilberkveitas[5]. Yra duomenų, kad 1941 m. rugsėjį Trakų apskrities viršininkas norėjo miestelio žydus perkelti į tuo metu neveikiantį vinių fabriką[6].
Rūdiškės (16 km į pietus nuo Trakų) taip pat kaip ir Lentvaris ėmė augti po 1862 m., nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelį ir pastačius geležinkelio stotį. Tarpukariu Rūdiškėse veikė nedidelė lentpjūvė, vyko turgūs ir prekymečiai, buvo keliolika smuklių ir parduotuvių[7]. Prieš Antrąjį pasaulinį karą miestelyje veikė 15 žydų parduotuvių, trys kalvės, keletas arbatinių, smuklė, dervos darykla[8]. 1941 m. rugpjūtį Rūdiškėse, kaip ir kituose valsčių centruose, buvo išrinkta aštuonių asmenų žydų taryba. Ją sudarė Aronas Radunskis (valdytojas), Aronas Stypinokis (valdytojo pavaduotojas), Simonas Podgurskis (sekretorius), Efroimas Alperovičius, Ejbriš Kazobelnikas, Notelis Koziolas, Benul Mackievičius, Davidas Zyngeras[9]. Žinoma, kad 1941 m. rugsėjo 1 d. Trakų apskrities viršininkas planavo Rūdiškių žydus „apgyvendinti tame pat miestelyje, bet tik atskirame kvartale“[10].
Iki 1941 m. rugsėjo pradžios Lentvario ir Rūdiškių žydai gyveno savo butuose, kol buvo suvaryti į Trakų mieste įkurtą laikinąją izoliacijos vietą[11]. 1941 m. rugsėjo 30 d. šių miestelių žydai kartu su žydais iš Trakų, Aukštadvario, Onuškio sušaudyti Varnikų miške (plačiau apie tai žr. „Trakai“). Prie Lentvario ir Rūdiškių žydų saugojimo Trakuose, konvojavimo į šaudymo vietą ir žudynių dalyvavo šių dviejų miestelių policininkai ir ypatingasis būrys.
Šaltinis: Neringa Latvytė-Gustaitienė „Holokaustas Trakų apskirtyje“. Išleido Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilnius, 2002 m.
[1] Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. II. – Vilnius, 1968. – P. 329.
[2] Schoenburg N., Schoenburg S. Lithuanian Jewish Communities… – P. 170.
[3] LCVA. F. R-500. Ap. 1. B. 13. T. I. L. 346; ten pat. B. 13. T. II. L. 925, 959, 962, 963. Trakų valsčiaus ribose iki karo veikusių žydų parduotuvių sąrašas. Žiūrėti priedą Nr. 3.
[4] LCVA. F. R-500. Ap. 1. B. 1. L. 184. Trakų apskrities viršininko įsakymas Trakų miesto burmistrui ir visiems valsčių viršaičiams dėl žydų tarybų įsteigimo
[5] Ten pat. L. 161. Lentvario valsčiaus žydų tarybos narių sąrašas.
[6] LCVA. F. R-500. Ap. 1. B. 4. T. I. L. 238. Trakų apskrities viršininko pranešimas Vilniaus srities viršininkui dėl žydų tautos piliečių atskiro nuo kitų apgyvendinimo. Žiūrėti priedą Nr. 22.
[7] Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. III. – Vilnius, 1971. – P. 109.
[8] LCVA. F. R-500. Ap. 1. B. 13. T. I. L. 346, 357; ten pat. B. 13. T. II. L. 367, 925, 934, 951, 959, 962, 963. Trakų mieste ir valsčiaus ribose iki karo veikusių žydų parduotuvių sąrašas. Žiūrėti priedą Nr. 6.
[9] LCVA. F. R-500. Ap. 1. B. 1. L. 160. Rūdiškių valsčiaus žydų tarybos narių sąrašas.
[10] LCVA. F. R-500. Ap. 1. B. 4. T. I. L. 238. Trakų apskrities viršininko pranešimas Vilniaus srities viršininkui dėl žydų tautos piliečių atskiro nuo kitų apgyvendinimo. Žiūrėti priedą Nr. 22.
[11] Jahadut Lita… – P. 249; TrIM. N. Sumo prisiminimai.