Nors Trakinių Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – atlaidų traukinys jau senokai nuvažiavo, tačiau atmintyje ir dabar dar tebeskamba Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios bokštų varpai, giliai paširdžiuose išlikusios „Spalvotųjų šypsenų“ akimirkos, sutikti seni bičiuliai, kraštiečiai ir Trakų miesto prieigose pasitiktos net 4 piligriminių kelionių, ėjusių su šventomis giesmėmis ir maldomis, nusitęsusios voros.
Vieną jų 2013 m. rugsėjo 5 dieną teko sutikti ir fotografuoti bei kartu žingsniuoti mielų lentvariečių, jaunimo ir pagyvenusių katalikų, piligrimų kolonoje. Čia sutikau ir seną pažįstamą, buvusį mokytoją, pensininką Konstantiną Janulį, taip pat sulaukusią garbaus amžiaus ir šį sykį ėjusią su jaunimu kolegę, Maironio Raseinių kraštietę, Trakų literatų brolijos „Aukuras“ narę, poetę, išleidusią eilėraščių rinkinį, pasipuošusią tautiniais drabužiais (prisiekusią lietuvę) pensininkę Sofiją Jezerskienę, Lentvario neįgaliųjų draugijos atstoves, krikščioniškame kelyje nugalėjusias negalią lentvarietes, buvusią Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoją, rajono narę, verslininkę Teresą Solovjovą ir daug daug kitų mielų lentvariečių.
Tik katalikiškas giesmes, maldas savo gimtosiomis kalbomis, koja kojon kartu ėjusius lietuvius ir lenkus į Trakus Dievo Motinos Lietuvos Globėjos šventovę sutraukė draugėn.
Vytautas Žemaitis
Autoriaus nuotr.