Masinės gamybos kilimų raštų kūrėjai
Lentvario kilimų fabrike, jo klestėjimo metu, plušėjo talentingų dailininkų kolektyvas. Nuo jų priklausė kilimų gamybos sėkmė, gamybos apimtys, realizavimas. Savo kūrybingumo, išradingumo ir lakios fantazijos dėka dailininkai padėjo kolektyvui šias užduotis sėkmingai vykdyti. Lentvario kilimų gamintojai buvo laikomi pavyzdžiu kitiems to meto Sovietų Sąjungoje kilimu gamintojams.
Septintojo dešimtmečio pradžioje čia ypač produktyviai ir naujoviškai darbavosi dailininkai Angėlė Bilevičienė, Stasė Gedvilaitė, Liucija Aniūnaitė-Kryževičienė, Stasė Černevičienė, Anicetas Jonutis, Zita Alinskaitė-Mickonienė, Aušra Sutkutė ir kiti. Jų sukurti kilimų raštai liaudišku paprastumu, spalvų gaivumu, žaismingumu ryškiai išsiskyrė iš kitų masinės gamybos kilimų. Vienas ryškiausių šio kolektyvo, kuriam vadovavo vyriausioji dailininkė A. Bilevičienė, buvo dailininkas tekstilininkas A. Jonutis.
Kūrybinės veiklos pradžia kilimų fabrike
Dailininkas A. Jonutis gimė 1935 m. Telšių apskrities, Varnių valsčiaus, Kuršų kaime. Augo gausioje šeimoje, o polinkį piešti ir austi, matyt, paveldėjo iš motinos, darbščios audėjos.
Likimas jaunuolį atvedė į Telšių dailiųjų amatų mokyklą, kuri vėliau buvo reorganizuota į Telšių taikomosios dailės vidurinę mokyklą. Šioje mokykloje susipažinęs su menine tekstile, mokslus pratęsė Vilniaus dailės institute, prof. Juozo Balčikonio vadovaujamoje Tekstilės katedroje. Šioje katedroje jaunuolį iš Žemaitijos meninės tekstilės paslapčių mokė prof. J. Balčikonis, dėstytojai Linas Leonas Katinas, Leonas Žuklys. 1961 metais baigus studijas Vilniaus dailės institute A. Jonučiui buvo pasiūlyta dirbti Lentvario kilimų fabrike. Šis jaukus, buvusio grafų Tiškevičių dvaro sodybos kampelis meniškos sielos jaunajam dailininkui labai patiko, juolab dailininkų darbo kabinetas buvo įsikūręs istoriniuose dvaro rūmuose, pro kurio langus matėsi ir garsiojo prancūzų kraštovaizdžio architekto François Edouarde André įkurtas parkas. Sužavėtas šio nuostabaus dvaro, A. Jonutis čia įsidarbino.
Sukūrė pusantro šimto kilimų piešinių
Lentvario kilimų fabrike A. Jonutis kūrybingai darbavosi net dvidešimt trejus metus. Per šį laikotarpį sukūrė 155 pramoninių kilimų piešinius. A. Jonučio piešinius gerai įvertindavo meno tarybos. Tuo metu kilimų piešinių kūrėjų darbus vertindavo net trys meno tarybos (Lentvario kilimų fabriko meno taryba, Respublikinė ir Sąjunginė meno taryba Maskvoje). Kiekvienas naujas piešinys būdavo pripažįstamas tinkamu masinei gamybai, tik palankiai įvertinus šioms meno taryboms.
A. Jonutis pradėjęs kurti kilimų raštus masiniam vartotojui, ieškojo naujovių, siekė, kad kilimų raštai ir spalvos papuoštų jų butus, suteiktų jaukumo, o sukurti novatoriški kilimų piešiniai, nenutoltų nuo šimtamečių kilimų audimo tradicijų. A. Jonučio pramoninės gamybos kilimų piešiniai pasižymėjo sumaniai panaudotais liaudies raštais, stilizuotais augalų ir gamtos motyvais. Gerai buvo vertinami piešinių projektai juosteliniams kilimams: „Erdvė“, „Miestas naktį“, žakardiniams kilimams: „Sakalas“, „Medininkai“, „Šventinis“, „Merkys“, „Gintaras“, „Samanėlė“, „Legenda“, „Aladinas“, „Serbenta“, „Senamiestis“, „Šilagėlė“, „Pašvaistė“, „Ugnelė“, „Naktis“, „Menė“, „Plaštakė“ ir daugelis kitų.
Pusšimtį A. Jonučio sukurtų masinės gamybos kilimų piešinių Išradimų komitetas Maskvoje pripažino pramoniniais pavyzdžiais. Už sukurtus masinės gamybos kilimų piešinius Lentvario kilimų fabrike A. Jonučiui 1974 metais buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Kūrė rankų darbo gobelenus
A. Jonutis kūrė ne tik kilimų piešinius. Lentvario kilimų fabriko administracijos prašymu jis sukūrė fabriko prekinį ženklą, taip pat pano, vaizduojantį audėją. Šis pano puošė audimo cecho pastatą.
Nepaprastai gabaus dailininko kūrybingumą varžė gamybos specifika ir griežta meno tarybų kontrolė, todėl A. Jonutis laisvalaikiu kūrė, pynė ir audė rankų darbo vienetinius kilimus namuose. Šie kilimai buvo demonstruojami Respublikinėse taikomosios dailės parodose. Daugeliui patiko sukurtas juostinis nuotaikingas kilimėlis „Kaukės“ (1968 m.), spinduliuojantis jaukumą ir humorą, o labiausiai žavėjo žiūrovus ažūrinis erdvinis gobelenas „Audėjos“ (1968 m.). Tai vienas stipriausių A. Jonučio darbų, pasižymintis unikaliu atlikimo būdu, panaudojant ažūrines linines virveles su išaustomis iš įvairiomis spalvomis dažyto džiuto pluošto audėjų figūromis.
Tai pirmasis Lietuvoje tekstilinis gaminys, kuris 1968 metų respublikinėje parodoje buvo eksponuojamas erdvėje. Pasak autoriaus, tai buvo ilgai jo puoselėtas darbas, įamžinantis audėjų darbą. Šis gobelenas buvo demonstruojamas ir dailės parodoje Maskvoje. A. Jonučiui pavyko sumanymas sukurti kilimą ir kosmine tematika. Jo sukurtame kilime „Kosmosas“ (1968 m.) į žiūrovą prabyla begalinės tolumos, nežinomų planetų atspindžiai, kosminių laivų siluetai. Panašia tematika pasižymi gobelenai „Žvaigždžių kalba“ (1969 m.), „Laimės žiburys“ (1977 m.), skleidžiantys paslaptingą kosminį švytėjimą. A. Jonutis daugiau nei du dešimtmečius plušėjęs įspūdingoje istorinio parko aplinkoje pasisėmė daug gamtos temų ne tik pramoninių kilimų gamybai, bet ir autoriniams gobelenams. Tokį įspūdį sudaro jo sukurtas gobelenas „Akmenys“ (1976 m.), kuriame autorius, vaizduodamas tekančio per akmenis vandens srautą, siekė gyvo čiurlenančio vandens įspūdžio.
A. Jonutis yra sukūręs kilimų kartu su žmona Danute Jonutiene, dukra Jūrate Jonutyte-Morkuviene ir sūnumi Žilvinu Jonučiu. Kartu su sūnumi Žilvinu sukūrė gobeleną „Saulėtas miškas“ (1987–1988). Tai didžiausias rankų darbo gobelenas, užregistruotas Lietuvos rekordų knygoje, jo plotas 96 kv. metrai, o svoris 150 kilogramų.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Prezidentūros užsakymą sukurti gobeleną, atspindintį tautinę heraldiką, kuriame turėtų būti pavaizduoti visų apskričių herbai, A. Jonutis plušėjo su visa šeima. Kartu su sūnumi Žilvinu ir dukra Jūrate suprojektavo „Herbų gobeleną“ (1996 m.), o išaudė kartu su žmona Danute.
Didelę dalį A. Jonučio kūryboje užima ir akvarelės bei piešiniai.
2011 m. gruodžio 15 d. Radvilų rūmuose buvo atidaryta tryliktoji autorinė A. Jonučio tekstilės, akvarelių ir piešinių paroda, kurioje buvo eksponuojama 20 tekstilės kūrinių, 60 akvarelių ir 15 piešinių.
Bankrutavus Lentvario kilimų fabrikui, likimas išblaškė lietuviškų masinės gamybos kilimų raštų kūrėjus, į užmarštį nuslinko talentingi jų darbai, tačiau ne visi likimo išblaškyti kūrėjai nuleido rankas, daugelis jų, kaip dailininkas docentas A. Jonutis, tęsia kūrybinę veiklą.
Kęstutis Petkūnas
Autoriaus nuotr.
