Lentvario miestas garsus grafų Tiškevičių įkurta dvaro sodyba, ten iškilusiais dvaro rūmais ir kitais istoriniais pastatais bei garsaus prancūzų architekto Edouard Francois Andre suprojektuotu parku. Apie šio dvaro sodybos statinių ir parko priežiūros problemas jau buvo ne kartą rašyta. Labai gaila, kad po gausių publikacijų rajono ir respublikinėje žiniasklaidoje niekas nesikeičia.
Nyksta istoriniai miesto želdiniai
Skaudu žiūrėti į pasaulinės reikšmės dvaro sodybos parko nykstančius želdinius ir mažosios architektūros statinius. Bet nyksta arba sąmoningai naikinami ir kitose Lentvario vietose augantys istoriniai želdiniai. Daugelį metų Lentvario miesto gyventojai galėjo džiaugtis miestą puošiančias atskirais medžiais, jų grupėmis ir net miesto dalyje ošiančiais miško parkais. Didelį plotą užima pušynas, nusidriekęs nuo geležinkelio pervažos iki Kilimų gatvės. Tai didelis turtas ekologiniu požiūriu, nes brandus pušynas efektyviai apsaugo miestą nuo teršalų, patenkančių į atmosferos orą. Baugu įsivaizduoti šią miesto dalį be pušyno. Tuomet teršalai ir triukšmas sklistų į centrinę miesto dalį nuo geležinkelio ir nuo pagrindinių miesto gatvių, kuriose vyksta intensyvus eismas. Nors šis miško parkas labai svarbus miesto aplinkai, jau buvo bandoma jį sunaikinti. Pirmiausiai miško dalyje buvo ketinama statyti Lentvario miesto bibliotekos pastatą, o ten augančius šimtamečius maumedžius, klevus ir kitus medžius iškirsti, tačiau protestuodami Lentvario miesto gyventojai privertė Trakų rajono valdžią atsisakyti šių planų.
Vėliau didžioji parko dalis buvo privatizuota ir kurpiami planai šiame miško parke statyti gyvenamuosius namus… Tačiau ir šiems planams pasipriešino neabejingi miesto ateičiai lentvariečiai ir planai miške statyti namus buvo sužlugdyti.
Planuoja mieste dar vieną parką
Bet ši miško parko dalis vėl sudomino Trakų rajono valdžią. Jau viešai kalbama apie naujo miesto parko kūrimą toje miško parko dalyje, kuri nebuvo privatizuota. Ši teritorija išliko, nes jau prieš dešimt metų buvo planuota čia įkurti parką.
Trakų rajono savivaldybės užsakymu bendrovės „Trakuva“ specialistai parengė būsimojo parko projektą. Tačiau miesto žemės tvarkytojai šios teritorijos nepriskyrė miesto parkui.
Dabar vėl valdžia žada rengti naują parko projektą ir jo įgyvendinimą patikėti privačiam asmeniui… Nesunku įsivaizduoti, kas tokiu atveju liktų iš šio parko želdinių.
Lentvario gyventojai sužinoję, kad prie Lentvario seniūnijos ketinama kurti naują miesto parką, sunerimo, nes gerai žino, kas vyksta šioje miesto dalyje vasaros sezono metu. Mato, kaip niokojami daugelį metų savivaldybės čia sodinti medeliai, todėl supranta, kas čia vyks praretinus natūraliai augančius želdinius. Jeigu tuos darbus vykdys dabartiniai seniūnijos želdinių tvarkytojai, tai galima numanyti, kad bus iškirsti ir savivaldybės sodinti medeliai. Gyventojai klausinėja, kodėl savivaldybė neprižiūri ir netvarko istorinio F. E. Andre įkurto parko, o lėšas žada švaistyti kitam naujam parkui? Lentvariečiai svarsto, kad šis miško parkas galėtų būti tvarkomas, kaip, pavyzdžiui, Vingio miško parkas Vilniuje, kur jauku pasivaikščioti natūraliame miško parke.
Miesto želdinių naikinimas
Jau kalbama, kad kuriant naują parką daug želdinių reikėtų iškirsti, o kaip Lentvario mieste kertami želdiniai, jau turime liūdnų pavyzdžių. Iš jų galima paminėti Lentvario miesto „Svajonėlė“ teritorijoje be gailesčio iškirstas liepas ir kitus sveikus medžius. Taip pat iškirstus istorinius medžius rekonstruojamose Geležinkelio, Bažnyčios ir Lauko gatvėse. Iškirstus medžius, augusius skverelyje prie Lentvario bažnyčios. Niekas nesirūpina, kad būtų atsodinti medžiai, iškirsti statant pastatą, kuriame dabar yra įsikūrusi parduotuvė „Norfa“.
Šiose gatvėse miestą puošiantys ir gyventojų sveikatą saugantys želdiniai buvo kertami masiškai, tačiau nuolatos kertami ir pavieniai medžiai, kurie dar galėtų augti. Nemaža dalis medžių nukertama, nes yra pasenę ir ligoti, bet jų vietoje nesodinami nauji, todėl miesto želdiniai kasmet retėja. Tas pasakytina ir apie istorinę Lentvario Klevų alėjos gatvę, kur daugelį metų styro nukirstų klevų kelmai. Nors pagal šios gatvės klevų lapų piešinius buvo sukurtas Lentvario miesto herbas, niekas nepasirūpina, kad šioje gatvėje vietoje kelmų sužaliuotų lietuviški klevai.
Lietuviškų klevų turi Lietuvos medelynai ir jie nedaug kainuoja, tačiau mūsų valdžia kažkodėl nusprendusi Lentvario mieste sodinti tik iš užsienio atvežtus želdinius.
Kodėl jiems netinka lietuviški želdiniai galima tik spėlioti. Prieš trejetą savaičių į Trakų rajono savivaldybei mūsų išsiųstus klausimus iki šiol atsakymo negavome, todėl negalime informuoti ir Lentvario miesto gyventojų.
Kęstutis Petkūnas, autoriaus nuotr.
