Afrikinio kiaulių maro požymiai ir prevencija

BertašiusValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2014 m. sausio 24 d. yra uždrausta išvežti gyvas kiaules iš Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų ir Varėnos rajonų dėl Lietuvos Respublikoje aptikto Afrikinio kiaulių maro užkrato.

Afrikinis kiaulių maras žmonių sveikaitai yra nepavojinga liga, tačiau mirtinai pavojinga liga kiaulėms ir šernams. Afrikinį kiaulių marą (toliau – AKM) sukelia Asfarviridae šeimos, Asfivirus rūšiai priskiriamas DNR virusas apvalkale, kuris yra labai atsparus žemai temperatūrai, inaktyvuojamas 56°C/70 min., 60°C/20 min., neatsparus eteriui ir chloroformui. Ilgą laiką išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose ir audiniuose. Šį virusą gali dauginti erkės. Kiaulės ir šernai gali sirgti ūmia,poūme ir lėtine formomis, kurios pasireiškia šiais požymiais:

Ūmi forma (labai virulentiškas virusas)

  • Karščiavimas (40.5–42°C);
  • Odos paraudimas (stipresnis kiaulėms) apie ausis, uodegą, pilvą bei krūtinę;
  • Koordinacijos sutrikimas. Šie simptomai pasireiškia 24–48 valandas iki mirties;
  • Padidėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis;
  • Vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju). Gaišimas per 6–13 dienų, arba retais atvejais – iki 20 dienų;
  • Gali sukelti abortus paršavedėms;
  • Kiaulių mirtingumas siekia iki 100 procentų.

Poūmė forma (vidutinio virulentiškumo virusas)

  • Simptomai silpnesni. Ligos trukmė – 5–30 dienų;
  • Abortai paršavedėms; 
  • Gaišta per 15–45 dienas;
  • Mirtingumo vidurkis yra mažesnis (30–70 proc.); 
  • Gyvūnai yra užkrato nešiotojai.

Lėtinė forma

  • Įvairūs klinikiniai požymiai: svorio netekimas, temperatūros svyravimas, kvėpavimo takų uždegimas, nekrozės odoje, artritai. Perikarditas, patinimas virš sąnarių;
  • Liga gali trukti 2–15 mėnesių, gali tapti nešiotojais visam gyvenimui;
  • Mažas mirtingumas.

Kaip atrodo užkrėstos kiaulės?

Pasireiškus ūmiai viruso formai pakilusi temperatūra (daugiau kaip +40°C) dažniausiai yra pirmas klinikinis ligos požymis, kurį lydi depresija, apetito praradimas, greitas ir sunkus kvėpavimas, nosies išskyros ir ašarojimas. Kiaulių judesiai nekoordinuoti, jos susimeta į būrį. Paršavedžių nėštumas gali nutrūkti bet kuriame jo etape. Kai kurios kiaulės gali vemti arba joms užkietėja viduriai, tuo tarpu kitos gali viduriuoti su krauju. Išryškėja kraujosruvos arba hemoraginiai poodiniai plotai, ypač galūnėse ir ausyse. Prieš mirtį gyvūnus gali ištikti koma, atsirandanti per vieną – septynias dienas nuo tada, kai išryškėja klinikiniai požymiai.

Trakų rajone nėra stambių kiaulių kompleksų ar ūkininkų, laikančių didelį kiekį kiaulių. Per 2013 m. buvo deklaruota 186 laikytojų, 670 kiaulių. Per tuos metus buvo atlikta po 71 afrikinio kiaulių ir klasikinio kiaulių maro tyrimus. Visi rezultatai parodė, kad tiriamos kiaulės yra sveikos. Taip pat atlikta 87 šernų tyrimų, kurie parodė kad šernai taip pat sveiki. Nuo šių metų sausio 24 d. yra tiriamas kiekvienas sumedžiotas šernas. Šiuo metu pristatyti į laboratoriją 35 sumedžiotų šernų mėginiai. Atliekami tyrimai. Tyrimų rezultatų dar negauta. Naudodamasis proga noriu padėkoti Trakų rajono medžiotojų klubų ir būrelių nariams už puikų bendradarbiavimą saugant rajono laukinę fauną, taip pat ir kiaulių ūkius nuo pavojingos ligos.

Kaip apsisaugoti nuo pavojingos afrikinio kiaulių maro grėsmės?

Visų pirma, kad būtų galima apsaugoti ūkį, veterinarijos tarnyba privalo žinoti kur ir kiek yra laikoma kiaulių. Todėl kiaulių laikytojai privalo kiekvienais metais deklaruoti auginamus ūkinius gyvulius, taip pat ir kiaules. Nedeklaravęs, jeigu būtų nustatytas ūkyje ligos atvejis, kiaulių augintojas prarastų galimybę gauti kompensaciją dėl patirtų nuostolių, be to, tai užtrauktų administracinę atsakomybę.

Maro susirgimas plinta tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdu. Tiesioginis kontaktas – sveikų kiaulių sąlytis su sergančiu gyvūnu. Šiandieną Lietuvos Respublikoje nustatytas sumedžiotų šernų susirgimas. Todėl kiaules reikia laikyti uždaruose tvartuose, patalpose, kad nebūtų galimybės kontaktuoti su laukiniais šernais. Afrikinio kaiulių maro susirgimą gali platinti erkės. Tačiau uždarose, gerai valomose, plaunamose, dezinfekuojamose ir ventiliuojamose patalpose laikomos kaiulės apsaugomos nuo erkių įkandimo. Ši rizika šiuo metu yra visiškai nepavojinga, ji kils pavasarį. Netiesioginis kontaktas – kai ligos sukėlėjas pernešamas su drabužiais, avalyne, ūkio apyvokos daiktais, pašarais. Šis būdas yra labai grėsmingas. Užkratą gali pernešti žmonės, apsilankę kiaulių laikymo vietoje. Tai ir veterinarijos gydytojai, sėklintojai, gyvūnų supirkėjai, kaimynai laikantys kiaules, taip pat ir pats savininkas, jei jis yra medžiotojas ir dalyvauja šernų medioklėse, o grįžęs tais pačiais drabužiais ir avalyne lankosi savo ar kaimyno kaiulių laikymo vietoje, ar šeria kiaules medžioklės laimikio atliekomis. Pavojinga šerti kiaules ir stalo atliekomis, kadangi gali pakliūti žvierėnos produktų atliekų, kurių gaminimui nebuvo naudojama aukšta temperatūra. Tai rūkytų ar vytintų šernienos gaminių atliekos.

Todėl šiuo metu yra griežtai uždrausta medžiotojams-ūkininkams, auginantiems kiaules, dalyvauti medžioklėse ir priimti medžioklės svečius iš kitų rajonų. Privatūs veterinarijos gydytojai, gyvulių sėklintojai, gyvūnų supirkėjai privalo laikytis visų biologinio saugumo priemonių. Atvykus į ūkį, pasiteirauti savininko ar jo ūkyje yra laikomos kiaulės, jei taip, privalo dėvėti vienkartinę avalynę, kurią po atlikto darbo ūkyje privalo nusiimti ir susidėti į tam skirtą konteinerį, išeidami iš ūkio pagal galimybes nusiplauti, dezinfekuoti avalynę, drabužius, rankas. Kiaulių augintojai privalo įspėti visus atvykusius minėtus asmenis apie tai, kad ūkyje yra laikomos kiaulės, jei jie patys nepasiteiravo. Veterinarijos gydytojams, gyvūnų sėklintojams draudžiama tais pačiais drabužiais ir avalyne tą pačią dieną lankytis pas kitus gyvulių augintojus. Griežtai draudžiama pas gyventojus auginančius kiaules lankytis pašaliniams žmonėms, svečiams.

Gyventojai, medžiotojai privalo nedelsiant pranešti Trakų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie rastas šernų gaišenas, o ūkininkai – apie susirgusias ar nugaišusias kiaules. Skambinti:

Trakų VMVT – 8 528 53802 – Trakų VMVT darbo dienomis, darbo laiku 8.00–17.00 val.;

Respublikinė tarnybos nemokama linija – 8 800 40403 – dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

 Trakų VMVT viršininkas Algirdas BERTAŠIUS

thumb

Naujienos iš interneto