Įkurtos dvi sodininkų bendrijos
Sovietmečiu buvo labai populiarūs kolektyviniai sodai. Norinčių turėti žemės lopinėlį užmiestyje netrūko, todėl darbovietėse buvo sudarinėjamos eilės. Daug laukiančių kolektyvinių sodų buvo ir Lentvario mieste. Trakų rajono valdyba 1989 metais Lentvario miesto gyventojams skyrė 22 ha sklypą , Račkūnų kvartale, skirtą kolektyviniams sodams. Tuo metu ši teritorija priklausė Senųjų Trakų kolūkiui. Naujo sklypo skyrimas buvo įvardintas, kaip toje vietoje jau registruoto kolektyvinio sodo „Tulpė“ praplėtimas, tačiau naujo sklypo įteisinimui ir Lentvario miesto gyventojų sodininkų bendrijos įkūrimui neatsirado vadovo. Tuo pasinaudojo bendrovė „Kaitra“ ir paprašė visą sklypą skirti šios bendrovės kolektyvui. Bendrovė jau buvo užsakiusi sklypo projektavimo darbus, bet paaiškėjus, kad eilėje laukę lentvariečiai liks be kolektyvinių sodų, Trakų rajono deputatai kreipėsi į tuometinį Lentvario merą A. Nargelą, kuris parašė laišką bendrovės „Kaitra“ generaliniam direktoriui Romualdui Rudziui, prašydamas dalį sklypų skirti Lentvario miesto gyventojams. R. Rudzys buvo geranoriškas ir atidavė miestiečiams 50 procentų sodininkams skirtos teritorijos.
Trakų rajono savivaldybė 1992 metais įregistravo dvi sodininkų bendrijas: bendrovės „Kaitra“ sodininkų bendriją „Račkūnai“ ir Lentvario miesto gyventojų bendriją „Žolynas“. Turimomis žiniomis tai buvo paskutiniai kolektyviniai sodai įsteigti nepriklausomoje Lietuvoje.
Bendrijos „Žolynas“ kūrimosi kančios
Lentvario miesto gyventojams perduotoje teritorijoje buvo suprojektuoti 98 sodininkams skirti sklypai, kurių kiekvieno plotas apie 10 arų, o laukiančių gauti sodų sklypus buvo net 169. Įteisinus sodininkų bendriją „Žolynas“ buvo nagrinėjami pretendentų prašymai ir prie jų pridėti dokumentai. Buvo nuspręsta sklypus pirmiausia skirti buvusiems tremtiniams. Tokių prašymų buvo trylika. Pirmenybė buvo suteikta dvylikai pirmos ir antros grupės fizinę negalią turinčių lentvariečių ir penki sklypai daugiavaikėms šeimoms. Likusiems sąraše sklypai buvo skirti pagal pareiškimo padavimo datą.
Vėliau prasidėjo lėšų, reikalingų sklypo projekto rengimui ir įteisinimui, žemės mokesčio rinkimo ir kiti sunkumai.. Tačiau kol vyko sodo projektų rengimas, sklypų dalybos, pasikeitė ekonominė situacija.
Iš pradžių gavę sklypus, sodininkų bendrijos nariai su entuziazmu puolė plėšti dirvonus, purenti žemę, bet po keleto metų noras užsiimti sodininkyste išblėso. Visų pirma dėl vandens stokos, nes šioje teritorijoje nėra nei ežero, nei upelio, nei šaltinio, deja, be vandens daržovės neauga
Sodininkų bendrijos nariai svarstė kaip apsirūpinti vandeniu, bet artezinio gręžinio įrengimas arba miesto vandentiekio tinklų tiesimas daug kainuoja ir sodininkų bendrijos. nariai, kurių dauguma pensininkai, tokius siūlymus atmetė. Pamažėle sodų sklypai ištuštėjo, žemė buvo palikta dirvonuoti.
Daug sodų sklypų jau parduota. Sklypų kainos keletą kartų keitėsi. Žemės pirkimo bumo metu už 10 arų sklypą pirkėjai negailėjo ir 80 – ties tūkstančių litų, nes sodo sklype galima statyti gyvenamąjį namą. Šiuo metu sklypų kainos vėl kyla.
Mažumos sprendimai daugumai
Septynetą metų sodininkai buvo pamiršti. Anksčiau sodininkų bendrija privalėjo iš savo narių surinkti mokesčius už žemę ir surinktus mokesčius pervesti į Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Pasikeitus mokėjimo tvarkai, kai kiekvienas sodininkas pats susimoka mokestį už žemę, sodininkai buvo palikti ramybėje, nes bendrija nario mokesčio niekada nerinko, o buvę sodininkų bendrijos pirmininkai Ričardas Kuzma ir Edvardas Rumčikas bei kiti valdybos nariai, atsižvelgdami į tai, kad daug bendrijos narių yra socialiai remtini arba pensininkai, jokio užmokesčio už šią veiklą neprašė ir negaudavo.
Tačiau ši humaniška tvarka 2009 metais buvo sugriauta, kai bendrijai pradėjo vadovauti pirmininkas Raimondas Sabonis. Jo iniciatyva 2009 m. liepos 3 d. buvo surengtas bendrijos narių susirinkimas, kuriame iš 98 bendrijos narių dalyvavo tik 29 sodininkai, todėl susirinkime negalima buvo priimti naujų sodininkų bendrijos įstatų. Į sekantį susirinkimą 2009 m. rugpjūčio 2 d. atvyko dar mažiau narių, o pakartotiniame susirinkime, 2009 m. spalio 22 d. ,dalyvavo 28 nariai, todėl susirinkimas laikomas teisėtu.
Buvo pritarta naujiems sodininkų bendrijos įstatams ir netikėtai pateiktam svarstyti siūlymui dėl nario mokesčio rinkliavos. Buvo pasiūlyta rinkti po 5 litus už vieną arą. Nors buvo prieštaraujančių tokiam mokesčiui, dauguma susirinkimo dalyvių, šiam mokesčiui pritarė.
Kaip kviečiama į susirinkimus ir kodėl susirinkimuose nedalyvauja dauguma sodininkų niekas nepaaiškino. Grupelei mokesčiais suinteresuotų asmenų, matyt, svarbiausia buvo priimti sprendimą dėl mokesčių, nes susirinkus visiems bendrijos nariams vargu ar tokiam mokesčiui būtų pritarta.
Tikriausiai dėl šitos priežasties sekantys susirinkimai jau buvo rengiami ne seniūnijos patalpose, o sodininkų bendrijai priklausančiame lauke. Norinčių dalyvauti buvo tikriausiai dar mažiau, nes nukulniuoti iš miesto iki sodininkų bendrijos teritorijos trejetą kilometrų ne kiekvienam pensininkui pagal jėgas, automobilius juk ne visi turi. Be to ką galima svarstyti styrant solidaus amžiaus gyventojams atvirame lauke?
Grasinimai dėl mokesčių
nemokėjimo
Nors dauguma bendrijos narių nedalyvavo nustatant nario mokestį ir nežino, kodėl jis turi būti renkamas, praėjusiais metais, kai kurie sodininkai gavo grasinančius R. Sabonio laiškus, kuriuose buvo reikalaujama sumokėti nustatytus mokesčius už tris metus ir delspinigius. Turbūt mažai atsirado mokėtojų, nes šiomis dienomis mokesčių nesumokėję bendrijos nariai gavo skolų išieškojimo bendrovės, su kuria „Žolyno“ pirmininkas R. Sabonis pasirašė sutartį, grasinantį laišką, dėl skolos sumokėjimo ir papildomai skolos administravimo išlaidų mokestį. Tad už ketvertą metų sodininkas, turintis 10 arų sklypą, turi sumokėti 240 litų mokesčio ir 200 skolos administravimo išlaidų… „Šauniai“ tvarkosi naujoji bendrijos „Žolynas“ valdyba su nepaklusniais pensininkais, tremtiniais, su sodininkais turinčiais invalidumą. Jeigu skolininkai ir skolos išieškotojų nepabūgs, tuomet jiems grasinama teismu ir dar didesnėmis išlaidomis.
Kas gali padėti grupelės veikėjų skriaudžiamiems pensininkams? Tikriausiai niekas, nes tipiniai sodininkų bendrijos nuostatai buvo sukurti tvarkingai ir sąžiningai dirbančių sodininkų kolektyvams, palankesnėmis sąlygomis sukūrusiems kolektyvinius sodus, o Lentvario „Žolynas“ ir “Račkūnų“ sodininkai gavo sklypus, kai sugriuvo buvusi sistema ir kolektyvinių sodų kūrimas tapo nuostolingas. Tačiau bendrijos „Žolinas“ pirmininkas, kartu su grupele bendraminčių, į tai nekreipia dėmesio ir tyčiojasi iš nekaltų žmonių.
Kam reikalingos renkamos lėšos? Juk dabar iš sodininkų reikalaujamų mokesčių bendra suma siekia apie 25 tūkst. litų. Pasak R. Sabonio, lėšos reikalingos keliams tvarkyti, buitinių atliekų surinkimui. Bet juk dauguma sklypų tušti ir niekas ten neplanuoja jokios veiklos. Tai kokios gali būti buitinės atliekos tuščiame lauke? Labiausiai prižiūrima bendrijos „Žolynas“ pakraštyje, esanti Magnolijų gatvelė, kur jau suręsti gyvenamieji namai, tame tarpe ir pirmininko R. Sabonio. Čia gyvenantys bendrijos nariai turėtų patys susimokėti už buitinių atliekų išvežimą, o ne surinktomis lėšomis.
Buvęs pirmasis sodininkų bendrijos „Žolynas“ pirmininkas Ričardas Kuzma negali suprasti, kodėl reikia mokėti sodininkų bendrijai didelius mokesčius už sklypus, kuriuose nevykdoma jokia veikla. Juk daugelį metų toks mokestis nebuvo renkamas ir niekam nieko netrūko.
Pirmininkas sunkiai
pasiekiamas
Kai bendrijos narius atakuoja pirmininkas skolų rašteliais ir kai skolas jau bando išieškoti pasamdytos bendrovės, atsiranda daug klausimų bendrijos pirmininkui R. Saboniui, tačiau kada beskambintum jo telefonas neatsiliepia., nes pirmininkas bendrijos narius yra įspėjęs, kad į jį reikia kreiptis ne telefonu, o tik el. paštu, nes “reikia taupyti savo ir kitų laiką.“
Bet ir į el. laiškus R. Sabonis neatsako. Šit 2013 m. rugsėjo 12 d.. jam buvo išsiųstas el. laiškas su pasiūlymu panaikinti sodininkų bendriją, o teritoriją perduoti Lentvario miestui, taip pat sustabdyti mokesčių rinkimą iki visuotinio sodininkų bendrijos susirinkimo, tačiau atsakymo iki šiol nėra.
Dabar dėl skolų priverstinio išieškojimo užsirūstinę bendrijos nariai nori, kad būtų sušauktas visuotinis susirinkimas, bet kaip tą padaryti niekas nežino, kai „Žolyno“ pirmininkas sunkiai pasiekiamas.
Sodininkų bendrijos patenka į miesto teritoriją
Šią savaitę Trakų rajono tarybai buvo pateikta svarstyti Lentvario miesto plėtros zonos teritorijos dalies – Račkūnų kryptimi detaliojo plano koncepcija. Trakų rajono savivaldybės architektūros skyriaus architektė Bronė Fedorovič, aiškinamajame rašte nurodo, kad parengta planuojamos teritorijos raidos konceptualioji dalis kaip rekomenduojamas kompleksinio teritorijos tvarkymo ir planavimo dokumentas. Parengtas funkcinis zonavimas, nustatytas viešųjų ir visuomeninių zonų poreikis, principinis tvarkymo ir naudojimo reglamentas.
Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas, architektūros skyriaus vedėjas Povilas Montvila sakė, kad pagal šį planą sodininkų bendrijos „Račkūnai“, „Žolynas“ ir „Tulpė“ atsiduria Lentvario miesto teritorijoje. Paklaustas ar tokiu atveju verta sodininkų bendrijoms gyvuoti: tiesti vandentiekį, nuotekų, elektros tinklus, gatves už varganas pensininkų lėšas, sakė, kad nuo šių metų sausio mėnesio sodininkai gali savivaldybės prašyti sodų sklypus pertvarkyti į namų valdas, tačiau kol kas negali pasakyti, kokių procedūrų ir dokumentų reikia šiam veiksmui atlikti.
Apie šią sklypų paskirties keitimo tvarką galima bus pasikonsultuoti savivaldybėje vėliau. Tačiau sodininkai sužinoję, kad bendrijos atsiduria miesto teritorijoje, stebisi, kodėl tokiu atveju miesto plėtrą reikia vykdyti privačiomis lėšomis, kodėl miesto centro tvarkymui naudojamos valdiškos lėšos, o miesto pakraštyje esančiai teritorijai tvarkyti jau reikia gyventojų lėšų? Jie ragina visus sodininkus susivienyti ir pareikalauti, kad „Račkūnų“ ir „Žolyno“ bendrijos butų likviduotos. „Kam mums reikalingi prievaizdai, jeigu dabar sodininkų sklypai gali būti pertvarkyti į namų valdas?“,- sako pasipiktinę sodininkai.
Kęstutis Petkūnas,
Autoriaus nuotraukos
