Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įgyvendindamas Vaikų sveikatos metų programos priemones, vasario mėnesio pabaigoje surengė regioninę konferenciją „Vaikų sveikatos stiprinimas. Nauji iššūkiai ir galimybės“. Konferencija vyko jau dešimt metų vaikų sveikatą stiprinančių mokyklų veikloje dalyvaujančioje, Pasvalio Svalios pagrindinėje mokykloje, kuriai vadovauja direktorė Aleksandra Tribulskienė.
Konferencijos metu daugiau kaip 150 visuomenės sveikatos biurų vadovų, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių sveikatos ir švietimo skyrių specialistų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, bei mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių, besidominčių sveikatos stiprinimu mokykloje, buvo supažindinti su ES sveikatos strategijos „Europa 2020“ kryptimis Lietuvos vaikų sveikatos kontekste, buvo apžvelgti 4-osios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos „Teisumas, švietimas ir sveikata“ teiginiai, numatytos jų įgyvendinimo mokyklų, savivaldybių bei nacionaliniu lygmenimis galimybės bei pasidalyta sveikatą stiprinančių mokyklų bendruomenių atstovų idėjomis dėl efektyvesnio ir kokybiškesnio vaikų sveikatos ugdymo mokyklose.
Vaikų sveikatingumo metais, kaip ir dera, konferencijos dalyvius pirmiausia įdomiu bei labai gražiu pasirodymu pasveikino Pasvalio Svalios pagrindinės mokyklos mokinių meno kolektyvai.
Sveikindamas konferencijos dalyvius Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas pabrėžė, kad labai svarbu mums visiems išmokti su jaunimu bendrauti kaip su sau lygiais dėl jų pačių sveikatos ir,− kad norint sumažinti sergamumą reikia toliau plėsti sveikos gyvensenos sritis. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas pajuokavo, kad jeigu meras dalyvaus sveikatingumo veikloje, tada jis rūpinsis ir kitų sveikata, o tada bus sveika ir rajono bendruomenė.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė kalbėdama apie vaikų sveikatos stiprinimo iššūkius ir galimybes Europoje, išskyrė kelias Lietuvoje ir kitose Europos šalyse opias vaikų sveikatos problemas. Tarp kitų svarbių problemų ji paminėjo gana didelį visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, vaikų iki vienerių metų amžiaus sergamumą kvėpavimo sistemos ligomis. Didelė dalis Europos šalių šiuo metu aktyviai kovoja su vaikų nutukimu. Nors Lietuvos vaikai yra priskiriami prie lieknesniųjų, tačiau nerimą kelia antsvorį turinčių berniukų skaičiaus didėjimas − mergaičių su antsvoriu yra mažiau. Deja, Lietuvoje nemažėja rūkančių 15−16 metų jaunuolių skaičius ir čia agresyviai „pirmauja“ mergaitės. Pastebėta, kad itin dažnai rūkantys paaugliai auga šeimose, kuriuose rūko mama. Mūsų vaikams taip pat „patinka“ vartoti alkoholį (ypač alkoholinį sidrą). Daugelis Lietuvos vaikų iki 15 metų apklausose nurodo, kad savo sveikatą jie vertina „vidutiniškai“ arba „prastai“. Taip savo sveikatą dažniausiai vertina vaikai, kurie gyvena su vienu iš tėvų arba šeimose, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos.
Pasak Ingridos Zurlytės, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vykdant vaikų nutukimo ar antsvorio prevenciją kurti aplinką, kurioje būtų skatinamas fizinis aktyvumas, o sveiko maisto pasirinkimas būtų neginčijamas parinkimas, taip pat ji skatina tinkamai elgtis su vaikais (pvz., kurti stiprų emocinį rišį tarp tėvų ir vaiko), kad būtų užtikrinta vaikų savižudybių, alkoholio, narkotikų vartojimo prevencija.
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vedėja dr. Rita Sketerskienė džiaugėsi, kad Lietuva buvo labai gerai įvertinta praeitais metais Danijoje vykusioje 4-ojoje Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijoje. Šūkis „Sveikesnis vaikas mokosi geriau“ sėkmingai pritaikytas Lietuvos mokyklose, o ties šūkiu „Sveikesnį pasirinkimą padarykime lengvesniu pasirinkimu“ dar teks padirbėti. Dr. Rita Sketerskienė konferencijos dalyvius pakvietė padiskutuoti apie tai, „− ką geriau pasirinkti: ar sveikatą stiprinančią aplinką, ar ligų prevenciją“.
Lietuvos sveikatą stiprinančios mokyklos, kurių dabar yra per 350, įžengusios į III-ąjį veiklos dešimtmetį, siūlo kitų mokyklų bendruomenėms pasirinkti konkrečius pavyzdžius kaip „sveikatos visose politikose“ instrumentą: sąlygas, kuriose atsiskleistų sveikatos ir gerovės skatinimo iniciatyvos; galimybes, kurios sveikesnio gyvenimo pasirinkimą padarytų lengvesniu pasirinkimu; stiprinti mokytojų sveikatą, kuriant sveikatą stiprinančią darbo aplinką, platų požiūrį į sveikatą, apimantį fizinę, psichologinę, emocinę, socialinę ir dvasinę gerovę; skatinti mokyklos vaidmenį bendruomenių raidoje; geresnius − mokinių sveikatos, savijautos, mokymosi pasiekimus; plačias
galimybes gilinti sveikatos žinias, įgūdžius ir gebėjimus; tėvus ir visą bendruomenę įtraukti į bendrą veiklą; užtikrinti programų ir kitų veiklų nuoseklumą/tęstinumą; keisti mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą su mokyklos vaikų sveikatos priežiūros specialistu.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyresnioji specialistė Emilija Bugailiškienė kalbėdama apie Vaikų sveikatos metų stiprinimo priemonės ir veiklas, paminėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su partneriais parengs metodines ir mokymo priemones Žmogaus saugos ugdymo, Sveikatos ugdymo bendrosioms programoms dėstyti (1–12 klasėms), organizuos konferenciją švietimo specialistams „Inkliuzinis švietimas Lietuvoje – teorijos ir praktikos dermė“, įgyvendins psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas, skirtas mokinių tėvams ir teisėtiems atstovams, organizuos nacionalinius renginius, skirtus atkreipti dėmesį į sveikos aplinkos kūrimą savo pačių pastangomis. Pvz., bus siūloma mokykloms balandžio 30 d.,
Tarptautinę kovos su triukšmu dieną, paminėti akcija „Tylos stebuklinga versmė“, t.y. ilgosios pertraukos metu mokyklose mokiniams bus pasiūlyta elgtis kiek įmanoma tyliau. „Tikimės, kad rengiantis akcijai, savivaldybių darbuotojai, atsakingi už sveikatą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, mokytojai organizuos pokalbius, apskritojo stalo diskusijas mokiniams su menininkais, mokslininkais, kūrėjais apie TYLĄ, tylos įtaką atradimams, kūrybiniams procesams, − moksliniams išradimams“, − sakė Emilija Bugailiškienė. Taip pat šiuo metu vyksta tęstinės priemonės, skirtos didinti vaikų, mokinių gebėjimus saugoti ir stiprinti savo bei kitų sveikatą. 2013 m. sėkmingai prasidėjo tarptautinis vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas ,,Sveikuolių sveikuoliai“. Konkurso I etapas organizuotas 50 šalies savivaldybių, jame dalyvavo 871 komanda, 701 mokykla. 2014 m. balandžio mėnesį konkurso finalas vyks Trakuose.
Lietuvos sporto universiteto studijų prorektorė prof. dr. Rasa Jankauskienė, kalbėdama apie sveikatos ugdymo mokykloje pažymėjo tęstinių mokymo linijų ir kūno kultūros mokytojų vaidmenį bei atsakomybę stiprinant mokinių fizinį pasirengimą.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro dėstytoja doc. dr. Sigita Lesinskienė, kalbėdama save žalojančio jaunuolių elgesio ypatumus, paminėjo valgymo sutrikimus, impulsyvų elgesį, nesaikingą alkoholio vartojimą, piktnaudžiavimą medikamentais, bandymus nusižudyti, netvarkingą seksualinį gyvenimą bei vagystes iš parduotuvių. „Taip pat yra duomenų, kad valgymo sutrikimų simptomai ir save žalojantis elgesys gali keisti vienas kitą. Kai vienas elgesys suvaldomas, pasireiškia kitas. Manoma, kad šis apsikeitimas padeda reguliuoti emocijas. Buvo atlikta anoniminė anketinė 7−10 klasių moksleivių apklausa 44 Kaišiadorių, Kelmės, Molėtų, Vilniaus miestų ir rajonų mokyklose. Šalia klausimų apie namus, mokyklą, laisvalaikį, sveikatą, draugus, patyčias, naudojimąsi kompiuteriu ir kt. jaunuoliai buvo klausiami apie save žalojantį elgesį, buvusias ar esamas suicidines mintis, mėginimus žudytis. Įvertinus 3126 vaikų atsakymus paaiškėjo, kad save žalojo 371 (11,9 proc.) moksleivis 171 (5,5 proc.) moksleivis bent kartą bandė žudytis,“ − kalbėjo Sigita Lesinskienė.
Save žalojantis elgesys – vis labiau plinta tarp Lietuvos jaunuolių (4-30 proc.). Tam įtakos turi daug veiksnių, tarp jų – keista ir pavojinga mada, šokiruojantis noras išsiskirti, nubausti, išgąsdinti, nustebinti, gauti dėmesio bei vis didėjančios internetinės save žalojančių jaunuolių tarpusavio komunikavimo galimybės, populiarėjantis pažeistų kūno vietų demonstravimas ir kt., ypač likus vieniems vakare su savo emociniais skauduliais ir problemomis, nemokant tinkamesniais būdais tvarkytis su kylančiais sunkumais.
Pažeidžiamiausi yra tie nepilnamečiai, kurie auga vieniši, yra jautrūs, impulsyvūs, turi nuotaikos ir emocinių būsenų sureguliavimo sutrikimų, mokymosi ir bendravimo problemų.
S. Lesinskienė kalbėjo, kad „save žalojančio elgesio rizika ypač padidėja, jei vaikai išgyvena įvairias netektis, patiria prievartą. Save žalojantiems vaikams ir jaunuoliams sunku atpažinti ir išreikšti jausmus, jų žema savivertė, jie linkę nepasitikėti savimi ir kitais“. Ji siūlo tokio jaunuolių elgesio užkirtimui naudoti tokias prevencines priemones: fizinį (somatinį) ir psichologinį ištyrimą,
efektyvių savireguliacijos strategijų mokymą, individualią ir grupinę psichoterapiją, psichosocialinę pagalbą, jeigu prireikia, ir medikamentinį gydymą (dažniausiai – antidepresantais ir nuotaikos stabilizatoriais), mokymą išreikšti jausmus ir konstruktyviai bendrauti, socialinio reikšmingumo ir priklausymo formavimą, įvairias meno ir kūno terapijos kryptis, atsakymų į egzistencinius klausimus individualių ieškojimą.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė, pratęsdama dr. Sigitos Lesinskienės temą, kalbėjo, kad galima užkirsti kelią sužalojimams mokykloje mokant vaikus įvertinti rizikingą elgesį, priimti tinkamus sprendimus, mokant vaikus tinkamai naudotis įvairia įranga, saugiai elgtis, o ir patys pedagogai turėtų daugiau žinoti apie sužalojimus ir griežčiau vaikus prižiūrėti, o vaikai galėtų būti geriau fiziškai pasirengę.
Pasvalio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė (savivaldybės gydytoja) Dalia Vasiliūnienė sakė, kad Pasvalio rajone didėja sveikatą pasitikrinusių mokinių procentas (2008 m. pasitikrino 91,25 proc. mokinių, 2013 m. – 95 proc. mokinių). Ji apgailestavo, kad visiškai sveiki mokiniai 2008 m. sudarė 55 proc., o 2013 m. – tik 32,1 proc. visų mokinių, profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą. Tarp mokinių labiausiai paplitusios ligos ir sutrikimai: regos sutrikimai, skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai, nervų sistemos sutrikimai, kvėpavimo sutrikimai, endokrininės sistemos sutrikimai. Pasvalio rajone 5–8 klasių mokiniai turi problemų dėl per mažo kūno masės indekso, antsvorio ar nutukimo, juos dažnai kamuoja ir endokrininės sistemos sutrikimai. Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vilma Jankevičienė, kalbėdama apie vaikų sveikatos stiprinimo kokybės gerinimo Pasvalio rajono savivaldybė Vilma Jankevičienė sakė, kad reikia vaikams diegti fizinės sveikatos įgūdžius (fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, poilsio, asmens ir aplinkos švaros), psichinės sveikatos įgūdžius (savęs vertinimo, emocijų ir jausmų kontrolės, pozityvus mąstymo), socialinės sveikatos įgūdžius (socialinio sąmoningumo ir kultūros, bendravimo, rizikingo elgesio prevencijos).
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys kalbėjo apie mokinių prosocialios elgsenos ugdymo tęstinius projektus. Pasvalio Svalios pagrindinės mokyklos pedagogai Vida Mikalajūnienė ir Rolandas Kondratavičius pristatė dešimties metų sveikatą stiprinančios mokyklos veiklos gerąją patirtį, o ekskursija po Pasvalio Svalios pagrindinę mokyklą tik akivaizdžiai pademonstravo, koks ypatingas dėmesys skiriamas šioje mokykloje vaikų ir jaunimo sveikatos ugdymo aplinkai atsižvelgiant į vaiko interesus, intelektines išgales, sveikatą. Konferencijoje dalyvavę šios mokyklos mokiniai labai konkrečiai suformulavo užduotis ir pasiūlymus kaip dar galima pagerinti sveikatą stiprinančios mokyklos veiklą.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė
