Vaikų intelektą lavinančio kūrybiškumo reikia ieškoti už mokyklos ribų
Šiandieninėje mokykloje nebepakanka išmokti formules, faktus ir gramatiką – būtina mokytis rasti ir panaudoti informaciją, kūrybiškai spręsti problemas ir dirbti komandoje su kitais žmonėmis. Ugdymo plėtotės centro tyrimas atskleidė, kad tam pritaria beveik pusė mokinių ir tik 22 proc. jų sako, kad mokyklose kūrybiškumas yra skatinamas pakankamai. Dėl šios priežasties reikia ieškoti kitų alternatyvų vaikų kūrybiškumui skatinti ir lavinti. Viena tokių galimybių – kūrybinė teatrinė vaikų ir jaunimo stovykla „Lietuvos Atgaja“.
Kūrybiškas mokymasis – daug efektyvesnis
Ugdymo plėtotės centro projekto „Kūrybinės partnerystės“ kontekste 2013 m. vykdyto tyrimo duomenys atskleidė, kad vaikai mokyklą kaip kūrybiškumą skatinančią erdvę įvardija tik penktoje vietoje – po laisvalaikio, autoritetų, draugų ir šeimos.
„Dažnai mokyklose vaikams nesudaromos pakankamos sąlygos kūrybiškumui ugdyti – akcentuojama žinių įsisavinimo, o ne gebėjimų jas panaudoti svarba. Žinau, kad šiandien nemažai kalbama ir diskutuojama apie kūrybiškumo integraciją į mokymosi procesą, tačiau pokyčiai mokyklose vyksta lėtai, todėl tėvai turėtų ieškoti kitų erdvių savo atžalų kūrybiškumui skatinti“, – sako Aušra Lasauskaitė, kūrybinės teatrinės vaikų ir jaunimo stovyklos „Lietuvos Atgaja“ steigėja.
Pasak jos, žinios, perteiktos pasitelkiant kūrybiškus metodus, kur kas greičiau pasiekia vaiką, padaro milžinišką poveikį net ir per tokį trumpą laiką kaip dešimt vasaros stovyklos dienų.
„Stovyklą organizuojame jau dvidešimt trečius metus ir kasmet sulaukiame daugybės tėvų atsiliepimų. Tėvai rašo, kad dešimt dienų „Lietuvos Atgajoje“ pakeitė jų vaiką – pagerėjo atžalos bendravimo įgūdžiai, ėmė drąsiau ir dažniau reikšti savo nuomonę, atrado naujų veiklų, grįžo atsipalaidavę, „išlaisvėję“, optimistiški, pilni energijos. Tai įrodo kūrybiškumo svarbą vaikų tobulėjimui, nes visa veikla stovykloje yra grįsta kūryba, betarpišku bendravimu, savo dienos potyrių, jausmų ir išgyvenimų išsakymu kiekvieną vakarą“, – pasakoja A. Lasauskaitė.
Kai pats M.K. Čiurlionis pasakoja apie save…
Per vasarą „Lietuvos Atgajoje“ vyksta devynios skirtingų temų pamainos. Šiemet stovyklautojai kviečiami atverti duris menui menų pamainoje, žengti į teatro sceną teatrinėje, persikelti laiku į devyniasdešimtuosius arba tarpukarį vienoje iš istorinių pamainų, keliauti po baltiškąjį kraštą, susipažinti su miestų legendomis, ieškoti ir pajusti kultūrą ir rasti savyje aitvarą.
„Šių metų Atgajos vasara kitokia. Nors kasmet pamainų turinys skiriasi, šiemet skirtumų dar daugiau, nes atsirado ne viena nauja tema, dar neišbandyta pamaina. Vis dėlto tema yra stovyklos turinys, pagrindas, tačiau „Lietuvos Atgajoje“ svarbiausia metodai, būdai, kuriais tam tikras turinys perduodamas stovyklautojams. Čia nėra paskaitų ir pamokų, nėra mokytojų ir auklėtojų. Stovykloje nuolatos kuriame. Jei norime vaikams papasakoti, pavyzdžiui, apie M. K. Čiurlionį, niekada nesusodinsime jų ir nepasakosime. Labiau tikėtina, kad atsiras vadovas, kuris TAPS Čiurlioniu, vaikams bus sudaromos sąlygos grįžti į laikus, kai gyveno ir kūrė M.K. Čiurlionis“, – pasakoja stovyklos steigėja A. Lasauskaitė.
Pasak jos, taip pateikiamą informaciją vaikai priima ir supranta daug lengviau, net nejaučia, kad mokosi. Taip pat kurdami kartu su kitais stovyklautojais ir vadovais išgyvena daug gerų ir gražių emocijų, nes siekiant bendrų stovykloje atsirandančių tikslų sukuriamas labai artimas santykis su kitais stovyklautojais ir, svarbiausia, vadovais.
Svarbiausia – bendravimas
„Lietuvos Atgajoje“ dirba vadovai – savanoriai, tai reiškia, kad vienintelė ir svarbiausia jų motyvacija – buvimas ir kūryba su vaikais. Vadovai čia neateina dėl finansinio atlygio, todėl ir į darbą su vaikais žiūri visai kitomis akimis. Be to, vadovai yra jauni žmonės, studentai, todėl santykis tarp jų ir vaikų, gimstantis stovykloje, yra itin artimas, glaudus, svarbus“, – sako A. Lasauskaitė.
Pasak jos, stovykloje bendravimas tarp pačių vaikų būna draugiškas, nuoširdus, nes vienas pagrindinių stovyklos tikslų – kurti šeimynišką atmosferą, puoselėti atvirumą. Būtent dėl šios priežasties vaikai nėra skirstomi į grupes (stovykloje vadinamas šeimomis) pagal amžių, nėra pamainų, skirtų tam tikro amžiaus stovyklautojams. Devynmečiai kartu su septyniolikmečiais būna vienoje šeimoje, kuria ir bendrauja, tai vaikus moko rūpestingumo, atidumo, gebėjimo skirstytis veiklas, pastebėti kitą ir taip pažinti save.
Registracija į stovyklą „Lietuvos Atgaja“ jau prasidėjusi – tėveliai kartu su vaikais kviečiami rinktis vieną (o gal net dvi?) iš devynių pamainų, registruotis interneto svetainėje www.latgaja.lt ir laukti greitai ateisiančios vasaros!
