2014 m. gegužės 06 d. Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos organizuoto mitingo prie LR Seimo dalyvių priimtoje rezoliucijoje „Dėl grėsmės lietuvių kalbai ir valstybės saugumui“ buvo reikalaujama atmesti Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos (LLRA) antilietuviškas, antivalstybines iniciatyvas ir pašalinti ją iš valdančiosios koalicijos už minėtas antivalstybines pažiūras, Lietuvos šmeižtą Europoje.
Pabrėžtina, kad tas šmeižtas grindžiamas jau seniai V. Tomaševskio skleidžiama (net per Lietuvos televiziją!) prasimanyta versija apie Lietuvos pietryčius, kad „lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė“!
Tokios idėjos grindžiamos ir Šalčininkų, Šalčios upės vardais, kaip „įrodymu“ savo teiginiams. Nepaisoma mokslo duomenų, tvirtinančių jų lietuvišką pradą. Daugelyje Lietuvos vietų yra analogai: Šaltoja, Šaltuona, Šalčykščia, Šalčiūkštė, Šalčiukas, Šaltutė, ir daugelis kitų, liudijančių šio tipo vandenvardžių kilmę iš liet. šaltas, šalti, šaltis (akademinis „Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas“. A. Vanagas. V. , 1981, p. 325). Šiame plote teka Visinčia (vardas sietinas su lenktumo, vingiuotumo prasme), Šalčios dešinysis intakas, Merkio (siejama su liet. merkti, nardinti į vandenį) aukštupio vandenys ir kiti vandenvardžiai – lietuviškumo liudininkai.
Čia senosios Lietuvos valstybės teritorija su amžinąja sostine Vilniumi, Medininkų, Eišiškių, Rodūnės, Lydos, Geranonių ir kitomis pilimis. Šalčininkų valsčius „Lietuvos žemėje“ su trimis pilimis minimas nuo 1311 m. Tai tūkstantmetinės praeities etninės lietuvių žemės, kaip ir visa respublikos teritorija bei plotai už dabartinių jos ribų. Tai plačiai atskleidžia tarptautinis mokslas.
V. Tomaševskis ėmėsi ir lietuvybę menkinančių kitų „apibendrinimų“, viešai deklaruodamas, kad Vytauto vardas naudojamas nepagrįstai, kad tai vertimas, o buvęs tik Vytovt, Vytold! (pasisakymas tautinių bendrijų konferencijoje Nemėžyje). Nenorėdamas žinoti, jog žymus kalbininkas K. Būga dar 1911 metais apibendrindamas įvairiakalbių XIV a. pabaigos – XV a. šaltinių duomenis pagrindė, kad jie „aiškiausiai rodo šį vardą lietuviškai skambėjus kaipo Vytautas“. Pirminis vardas išlikęs vandenvardyje (Vytautas, Vytautalis). Vardo dalys Vy – ( iš vyd- plg. išvydo) + – taut (plg. tauta) atsispindi daugelyje lietuviškų istorinių asmenvardžių ir vietovardžių (K. Būga 1911; I, 1958; Lietuvos upių ir ežerų vardynas 1963).
Taigi skleidžiami diletantiški antilietuviški prasimanymai, kurių pagrindu telkiama dalis visuomenės.
Lituanistinis palikimas turi tarptautinę reikšmę. Jį ignoruoti, melagingais iškraipymais grįsti savo politines pretenzijas yra tarptautinis nusikaltimas. Į tai privalo reaguoti mūsų teisėsauga, valstybinės institucijos. Ar gali toks demagogas atvirai veikti Lietuvos valstybėje ir jai atstovauti Europos parlamente?!
Tokių demagoginių pažiūrų vadovas ir nacionaliniu principu formuojama partija neatitinka demokratinės mūsų visuomenės ir valstybės principų, skaldo ir supriešina visuomenę, ardo jos konsolidaciją, kelia pavojų nepriklausomai Lietuvos valstybei, griauna europinę santaiką.
Doc. dr. Romas Batūra
Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas
2014-05-15
