Lentvarietė Marijona Binkulytė, švenčianti aštuoniasdešimties metų jubiliejų, sulaukė daug svečių. Ją sveikino kaimynės, buvusios bendradarbės, pranciškonų ordino seserys. Ją pasveikinti buvo atvykęs ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Vilniaus regioninės brolijos ministras br. Algimantas Andziulis, nes Marijona daug metų yra pranciškonė pasaulietė.
M. Binkulytės gyvenimas ne rožėmis klotas. Jos vaikystė prabėgo Kaišiadorių rajono Bajorų kaime. Nors kaimo pavadinimas skambus, bet Marijona vaikystėje gyveno ne bajoriškai. Netikėtai mirus tėvui, jai, kaip vyresnei dukrai, teko padėti motinai auginti dvi jaunesnes seseris ir brolį. Paaugusi ji sunkiai dirbo kolūkyje, o 1957 metais paliko tėviškę, įsidarbino Lentvario kilimų fabrike ir apsigyveno Lentvaryje. Kilimų fabrike Marijona plušėjo net 34 metus. Ji su kitomis darbininkėmis ruošdavo audimo stakles kilimų audimui, išdėstydavo audimo staklių stovuose siūlų rites pagal numatytą išausti kilimo raštą.
M. Binkulytė sako, kad darbas Lentvario kilimų fabrike patiko, ir maloniai prisimena tuos laikus, nes lietuviški kilimai ir jų gamintojai buvo visada giriami. Pasak M. Binkulytės, kolektyvas buvo draugiškas: fabriko administracija gerbė darbininkus ir vertino jų triūsą. Marijona daug kartų buvo apdovanota Padėkos raštais, Darbo veterano medaliu.
Marijonai teko slaugyti savo sergančią motiną, tetą, todėl, aukodamasi dėl kitų, savo šeimos nesukūrė. Nepaisant to, ji jaučiasi laiminga. Pasak Marijonos, laimę jai suteikia dalyvavimas pranciškonų ordino seserų veikloje ir tarnavimas Dievui. Pamaldi jubiliatė nuolat lanko bažnyčią, vadovauja „Gyvojo rožančiaus“ grupei. „Gyvojo rožančiaus“ narės meldžiasi namuose už šeimas, kunigus, taiką, užsiima labdaringa veikla.
Daug laiko Marijona praleidžia darbuodamasi darže, kur visuomet augina daržoves.
Eglė Jasiukevičienė
K. Petkūno nuotr.