Lentvario miesto herbas buvo patvirtintas 2001 m. gegužės 4 d. Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Nr. 1307.
Patvirtinto herbo skydo raudoname lauke pavaizduoti trys auksiniai klevo lapai. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Tačiau kuriant Lentvario miesto herbą prisidėjo ir aktyviausi lentvariečiai.
Parengė šešis herbo projektus
Lentvario seniūnijai nusprendus sukurti Lentvario miesto herbo ir vėliavos etalonus, šis darbas buvo patikėtas patyrusiam heraldikos kūrėjui, dailininkui A. Každailiui, kuris jau buvo sukūręs Trakų miesto ir Trakų krašto žemės herbus.
A. Každailis parengė šešetą Lentvario miesto herbo projektų, kuriuose buvo bandyta pavaizduoti istorinį Lentvario miesto geležinkelį, kituose projektuose atsispindėjo tuo metu garsaus Lentvario kilimų fabriko veikla.
Lietuvos heraldikos komisija, susipažinusi su jai pateiktais šešiais A. Každailio sukurtais herbo variantais, nusprendė, kad iš šių projektų registravimui tinka herbo projektas, kuriame buvo pavaizduota audimo staklių šaudyklės perverta verpalų sruoga. Lietuvos heraldikos komisijos nuomone, šis herbo piešinys yra lakoniškas, patrauklus, įsimenantis ir simbolizuojantis garsiųjų Lentvario kilimų gamybą.
Tačiau kai tuometis Lentvario seniūnas Leonardas Klimovičius pakvietė į seniūniją Lentvario miesto aktyvistus, įstaigų ir visuomeninių organizacijų atstovus aptarti A. Každailio sukurtus miesto herbo projektus, susirinkusiems lentvariečiams nepatiko nei vienas projektas.
Pasitarime buvo nuspręsta vykti į Vilnių ir dalyvauti Lietuvos heraldikos komisijos posėdyje, kuriame buvo ketinama priimti sprendimą dėl Lentvario miesto herbo ir vėliavos.
Sukritikavo tvirtinimui atrinktą projektą
Į Lietuvos heraldikos komisijos posėdį įsiprašę lentvariečiai pareiškė, kad siūlomas dailininko A. Každailio parengtas lakoniškas herbo projektas su audimo staklių šaudyklės perverta verpalų sruoga tiktų tekstilininkų miestui, tačiau neatspindi turtingos Lentvario miesto istorinės praeities, nes nors Lentvario kilimų fabrike išausti kilimai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tačiau kilimai Lentvario mieste audžiami tik keturiasdešimt metų. Lentvarietė Janina Jonavičienė sakė, kad Lentvaryje veikė ir vinių fabrikas, tada reikėtų šalia siūlomos herbe šaudyklės pavaizduoti ir vinį.
Lentvariečiai kritikavo ir šaudyklės piešinį, kai kuriems kritikams primenantį sovietinį simbolį – pjautuvą ir kūjį. Jie aiškino, kad Lentvario miesto herbas turėtų atspindėti grafų Tiškevičių veiklą Lentvaryje: jų įkurtą dvaro sodybą, su garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Francois Andre suprojektuotu parku, pastatytus puošnius rūmus, bažnyčią ir kitus miestą garsinančius darbus.
Heraldikos komisija atsižvelgė į priekaištus
Lietuvos heraldikos komisija, išklausiusi lentvariečių priekaištus ir pageidavimus, atidėjo Lentvario miesto herbo projekto tvirtinimą ir pasiūlė parengti konkrečius siūlymus, kas turėtų būti pavaizduota Lentvario miesto herbe.
Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas docentas dr. Edmundas Rimša priekaištavo lentvariečiams, kad dailininkui nebuvo pateikti konkretus siūlymai dėl herbo, todėl jam teks herbą kurti iš naujo.
E. Rimša lentvariečiams aiškino, kad daugelis herbo užsakytojų siekia, kad herbe būtų daug neesminių miesto istorijos detalių, tačiau vertėtų pasvarstyti, ar tie simboliai yra reikšmingi ir ar jie turi išliekamąją vertę. Pasak Heraldikos komisijos pirmininko, svarbiausia kuriant herbą siekti, kad jis būtų paprastas, įsimenamas ir informatyvus, todėl sudėti daug simbolių herbe nėra prasminga.
Klevų alėja – Lentvario herbo simbolis
Idėja panaudoti piešinį su klevo lapais Lentvario miesto herbui gimė lentvariečiams grįžtant iš Heraldikos komisijos posėdžio. Heraldikos komisijos posėdyje teko dalyvauti ir šio straipsnio autoriui. Eidami Klevų alėja į namus diskutavome, kas turėtų atsispindėti Lentvario miesto herbe. Netikėtai man toptelėjo mintis, kad labai svarbi Lentvario miesto istorijos dalis – Klevų alėjos gatvė ir ją puošiantys šimtamečiai klevai, todėl ir pasiūliau herbe panaudoti klevų lapus. Mano idėja visiems patiko, todėl pasisiūliau paruošti ir herbo piešinį.
Tuo metu kompiuteriais dar plačiai nesinaudojome, todėl teko ieškoti klevo lapų piešinių ir juos kopijuoti su kopijavimo įrenginiu. Nors Heraldikos komisijos pirmininkas E. Rimša patarė, kad herbas nebūtų perkrautas nereikšmingais simboliais, herbo viršutinėje dalyje pavaizdavau žiedą iš septynių klevo lapų, o herbo centre – dvi stilizuotas žirgų galvas.
Šis projektas buvo apsvarstytas Lentvario seniūnijoje su miesto aktyvistais ir jam pritarta. Buvo parengtas šio projekto aprašymas, kuriame nurodyta, kad dvi žirgų galvos simbolizuotų grafų Tiškevičių dvare veikusį žirgyną bei primintų legenda tapusius pasakojimus, kaip grafas Tiškevičius, jodamas savo žirgu, lenktyniavo su važiuojančiu traukiniu ir jį aplenkė.
Populiarus Lentvaryje pasakojimas, kaip grafas Tiškevičius, vasaros metu pripylęs druskos gatvėje, vedančioje nuo Lentvario geležinkelio stoties iki savo dvaro sodybos, vežė su rogėmis pas jį į svečius atvykusį Rusijos carą.
Kai kurie lentvariečiai dar pamena, kuomet prie įvažiavimo į grafo Tiškevičiaus dvaro sodybą stovėjo paminklas žirgui.
Lentvario seniūnijos aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Klevo lapų žiedas vaizduotų garsiąją Klevų alėjos gatvę bei prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre, grafo Tiškevičiaus dvaro sodyboje, suprojektuotą unikalų, pasaulinės reikšmės parką.
Herbe teliko trys klevo lapai
Lentvariečių siūlomas naujas Lentvario miesto herbo variantas buvo perduotas dailininkui Arvydui Každailiui, kuris šią idėją vystė ir tobulino. Dailininkas siūlė herbe palikti tik tris stilizuotus klevo lapus, tačiau stilizuoti klevo lapai aštriais kampais neteikė estetinio pasigerėjimo ir neatspindėjo nei Klevų alėjos, nei. E. F. Andre. sukurto parko didybės ir grožio. Vėliau patobulintas herbo projektas su trimis aukso spalvos klevo lapais raudoname fone patiko Heraldikos komisijai, neprieštaravo ir lentvariečiai, todėl buvo patvirtintas, tačiau, peržiūrėjus kitų miestų herbus su didesniu kiekiu simbolių, kirba mintis, kad ir Lentvario herbe galėjo būti žiedas iš septynių klevo lapų ir su žirgų galvomis…
Lietuvos heraldikos komisija patvirtino ir Lentvario miesto vėliavos etaloną. Lentvario vėliavos raudoname lauke įkomponuoti trys auksiniai klevo lapai, paimti iš Lentvario miesto herbo. Vėliavos kraštai papuošti auksiniais kutais.
Trakų rajono savivaldybė 2010 m. kovo 25 d. patvirtino Lentvario seniūnijos herbo naudojimo aprašą, kuriame nurodyta, kad seniūnijos herbas yra jos centro – Lentvario – herbas.
Herbas yra Lentvario seniūnijos svarbiausias atributikos objektas, Lentvario simbolis.
Seniūnijos herbą turi teisę naudoti Lentvario seniūnija. Fiziniai ir juridiniai asmenys seniūnijos herbą ar jo atvaizdą gali naudoti reklamos, informacijos leidiniuose ir kitoje vaizdinėje medžiagoje, reprezentuojančioje Lentvario seniūniją.
Vienas herbo etalono egzempliorius saugomas Lentvario seniūnijoje, o kitas – Lietuvos heraldikos komisijoje.
Pamiršti Lentvario simboliai
Nors Lentvario miesto herbe ir vėliavoje spindi auksiniai klevo lapai, natūralioje Lentvario miesto aplinkoje, kurią simbolizuoja herbas, klevai atrodo apgailėtinai. Ne tik atrodo apgailėtinai, bet šių istorinių medžių Klevų alėjos gatvėje kasmet mažėja. Daugėja tiktai kelmų, kuriuos dabar Lentvario seniūnijos pareigūnai, tingėdami sodinti naujus klevus, puošia pasodintomis gėlėmis tarsi kapus.
Nyksta ir garsusis F. E. Andre sukurtas parkas buvusioje grafo Tiškevičiaus dvaro sodyboje. Neatsitiktinai aktyviai dalyvavusi Lentvario miesto herbo kūrime lentvarietė Ona Staniulionienė, nusivylusi dėl apleistos Klevų alėjos ir betvarkės Lentvaryje, sako, kad dabar jai Lentvario herbas simbolizuoja nukritusius ant netvarkomos gatvės klevo lapus…
Kęstutis Petkūnas,
Autoriaus nuotr.
