Liepos 20 dieną Galvė Jazz fiestoje vėl vieši publikos numylėtiniai – Neda ir Vytauto Labučio kvartetas.
Neda Malūnavičiūtė – gyvas ugnikalnis, pirmoji lietuviškojo džiazo ledi, balso ir fleitos tornadas – tokiais epitetais buvo lydimi karšti aplodismentai Nedai, kai ji 2012 metais gavo garbingiausią Lietuvos džiazo apdovanojimą – Birštono džiazo festivalio laureato statulėlę. Jos universalus balsas yra nušvietęs bene kiekvieną muzikinį žanrą, įžengęs į radijo eterį ir televizijos ekraną, masinių renginių scenas ir festivalius. Ji dainuoja pop, bliuzą ir yra mylima publikos dainuojamosios poezijos puoselėtoja. Tačiau pirmoji ir tikroji Nedos meilė – džiazas, kuriame ji gali visiškai atskleisti milžinišką savo balso diapazoną ir jėgą, unikalią scat improvizacijos techniką, virtuozišką grojimą fleita ir aibę kitų ypatingų savybių.
N. Malūnavičiūtė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje fleitos specialybę, improvizacijos mokėsi pas Vilniaus džiazo mokyklos pagrindėją Vladimirą Čekasiną. Debiutinis pasirodymas įvyko 1988 metais. Nuo tada Neda yra koncertavusi bemaž su visais reikšmingiausiais Lietuvos džiazo atlikėjais. Tarptautinėje arenoje dainininkė ir fleitininkė dalijosi scena su žymiais Europos ir JAV džiazo atlikėjais.
Tarti, jog Vytautas Labutis yra saksofonininkas – reikštų labai susiaurinti jo veiklos spektrą. V. Labutis nėra vien tik liežuvėlinių instrumentų virtuozas, taikliau būtų jį vadinti garso menininku, kurio akiratyje atsiduria labai įvairūs skambantys įrankiai: jis profesionaliai skambina fortepijonu, noriai tyrinėja įvairią elektroniką ir žaidžia atsitiktiniais, po ranka pakliūvančiais skambančiais objektais. Jo sonoriniai žaidimai gali būti atiduoti atsitiktinumui ir plėtotis fluxus principais, bet kitame kontekste jis gali pateikti išpuoselėtą, rafinuotą kompoziciją, improvizuoti klasikiniu bopiniu stiliumi ar įkvėptai ir preciziškai atlikti saidmeno partiją kolegos projekte.
Jo muzikinis kelias prasidėjo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, saksofono ir džiazo improvizacijos jį mokė Vladimiras Čekasinas. Debiutavęs 1982 metais su Petro Vyšniausko kvartetu, netrukus V. Labutis tapo viena svarbiausių lietuviškosios scenos džiazo asmenybių, susijusia su daugeliu kertinių, didžiausią nacionalinę bei tarptautinę reikšmę turėjusių projektų: 1982–1988 m. laikotarpis paženklintas darbo su P. Vyšniausku, nuo 1987 m. jis buvo V. Čekasino kvarteto narys, 1988 m. įkūrė savo trio, 1995 m. gimė kvintetas „Džiazo nublokšti“. Visi šie ansambliai ilgainiui buvo tapę Lietuvos džiazo ambasadoriai Europoje, ir būtent jais rėmėsi sovietinį ir postsovietinį džiazą nagrinėję muzikologai bei kultūrologai, apibrėždami Vilniaus džiazo mokyklos fenomeną.
V. Labutis grojo daugelyje tarptautinių festivalių, tarp muzikanto pelnytų pripažinimo ženklų išskirtinę reikšmę turi 1996 metų Birštono džiazo festivalio Grand Prix.
Pianistas Feliksas Zakrevskis pradėjo skambinti fortepijonu būdamas penkerių metų. Balio Dvariono muzikos mokykloje mokėsi džiazo improvizacijos pas Olegą Molokojedovą ir Vladimirą Čekasiną. Su V. Čekasino vadovaujamu džiazo ansambliu koncertavo festivaliuose Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje bei Lietuvoje, pelnė specialų prizą fortepijoninės džiazo improvizacijos konkurse Vilniuje. F. Zakrevskis aktyviai koncertuoja kaip solistas, koncertmeisteris, taip pat įvairių ansamblių sudėtyje.
Eugenijus Kanevičius – bosinių instrumentų prima Lietuvos džiazo pasaulyje. Į muzikos mokyklą jį atvedė aistra rokui, tačiau lemtis įpiršo jam į rankas kontrabosą vietoje elektrinės gitaros, ir šio netikėto posūkio dėka daugybė Lietuvos muzikantų bei svečių iš užsienio turėjo progų įpinti į savo muziką kokybišką, lanksčiai ir profesionaliai atliekamą E. Kanevičiaus kuriamą boso partiją.
Greta intensyvaus darbo grafiko įvairiuose ansambliuose, E. Kanevičius plėtoja solinę veiklą: įtraukdamas platų priemonių spektrą (greta bosinių instrumentų – gitarą, trimitą, perkusiją, balsą, elektroninius priedus), jis komponuoja įmantriomis technikomis ir savita filosofija paženklintus projektus. Taip pat jis komponuoja giesmes, muziką vaikams, teatrui ir kinui. 2004 metais Lietuvos muzikų sąjunga apdovanojo džiazo muziką „Auksinio disko“ prizu.
Darius Rudis yra itin populiarus ir autoritetingas džiazo būgnininkas Lietuvoje. Dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas Arkadijų Gotesmaną, jis jau gyveno aktyvų koncertinį gyvenimą ir buvo vadinamas geriausiu šalies būgninku. Šiuo metu Darius yra vienas iš lietuviškojo džiazo pulso formuotojų, daugybės ansamblių dalyvis, pedagogas ir reguliarių jaunimo jam session organizatorius. Pradėjęs koncertinę veiklą 1999 metais, Darius kasmet pasirodo didžiuosiuose Lietuvos tarptautiniuose džiazo festivaliuose, dažnai koncertuoja svetur.
Renginį remia Trakų rajono savivaldybė.
„Galvės“ laivas išplaukia iš Karališkojo uosto (Trakai, Kęstučio g. 10) 19.30 val.
Bilietus platina www.bilietupasaulis.lt. Organizatorius VšĮ Baltų amatai, kontaktinis tel. 8 612 852626. Interneto svetainė www.trakaijazz.lt
