Ežerėlio vanduo apsėmė medžius
Nežinia dėl kokių priežasčių sugedo požeminė vandens pralaida jungianti du Lentvario ežerus, tyvuliuojančius prie buvusios grafo Tiškevičiaus dvaro sodybos ir bendrovės „Kilimai“. Ši požeminė pralaida yra įrengta po gatve, vedančią į bendrovę „Kilimai“, dvaro teritoriją ir į Kariotiškių gyvenvietę. Kai pralaida veikė be sutrikimų vanduo iš mažesnio ežerėlio nutekėdavo į didesnį, 29 hektarų ploto ežerą, tačiau jau daugiau kaip metai vanduo šia pralaida neprateka.
Vanduo ežerėlyje pakilo apie pusę metro ir apsėmė prie ežerėlio augančius medžius. Nemažai jau medžių išdžiūvo. Dėl pakilusio vandens lygio ežerėlyje kenčia ir šioje vietoje įsikūrę sodininkų bendrijos „Kilimai“ nariai Sodininkų bendrijos narys Sergiejus Kogodovskis sakė, kad vanduo pavasarį užlieja jo kiemą, skverbiasi į namus, todėl jam teko paaukštinti verandos grindis. S. Kogodovskis skundėsi, kad dėl pakilusio vandens lygio, jis negali dirbti darže, nes bandant sukasti daržą iš dirvožemio sunkiasi vanduo. Sodininkų Juozo ir Irenos Žilionių namus jau semia vanduo. Ežero krantas ant kurio stovi namas jau seniai po vandeniu, dabar grėsmė iškilo ir pačiam namui. J. Žilionis jau pradėjo statyti plytų sieną, kaip užtvarą nuo ežero vandens, bet vargu ar tokia tvora apsaugos, jeigu vandens lygis ežere ir toliau kils.
Buvęs sodininkų bendrijos „Kilimai“ pirmininkas Vytautas Kunevičius, gyvenantis šalia ežerėlio, parodė jo sodintus vaismedžius, kurie dėl pakilusio vandens lygio ežerėlyje jau nudžiūvo.
V. Kunevičius tikina, kad jis apie neveikiančią vandens pralaidą praėjusiais metais, buvo informavęs Trakų rajono aplinkos agentūros vedėją Zigmantą Butvilą. Jie kartu bandė išsiaiškinti, kodėl užako vandens pralaida, bet priežasčių nenustatė. Apie šią problemą buvo informuotas ir Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas. Jis taip pat ieškojo priežasčių, su darbininkais bandė surasti pralaidos angą, bet, pasak seniūno, neberado.
Raštai remontuoti pralaidos nepadeda
Kreipėmės į Trakų rajono savivaldybės architektūros skyriaus vyriausiąją specialistę ( ekologę) Inutę Neverovskienę, kadangi niekas nenuneigs, kad daugiau nei metai pakilęs ežero vanduo yra ekologinė problema. I. Neverovskienė paklausta, kodėl negelbėjami vandens apsemti želdiniai, aiškino, kad apie tai informuotas Lentvario seniūnas ir jis turi pasirūpinti vandens pralaidos remontu.
Lentvario seniūnas V. Rukšėnas, paklaustas kodėl taip ilgai negelbėja apsemtų želdinių, sakė, kad ilgą laiką bandė surasti pralaidą, nes nežinojo jos tikslios vietos. Anksčiau šią pralaidą prižiūrėję Lentvario kilimų fabriko darbuotojai bendrovėje „Kilimai“ jau nebedirba.
Seniūnas prašė leidimo kasinėti gatvę iš bendrovės „Lesto“, nes virš pralaidos yra nutiestas aukštos įtampos elektros kabelis.
Kadangi kelias vedantis į Lentvario dvarą ir Kariotiškių gyvenvietę priklauso Vilniaus regiono keliams, V. Rukšėnas 2014 m. vasario 20 d. parašė laišką Vilniaus regiono kelių direktoriui, nurodydamas, kad dėl užsikimšusios vandens pralaidos, mažesnio ežero lygis smarkiai pakilęs ir pradeda semti prie ežero įsikūrusių sodininkų bendrijos narių namus.
Seniūnas taip pat informavo ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėją Algį Podrezą, kuris privalo rūpintis Trakų rajono vandens telkiniais.
Lentvario seniūnas taip pat parašė laišką ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui Vitui Karčiauskui, informuodamas apie sugedusią vandens pralaidą saugomoje teritorijoje, pakilusį vandens lygį ežerėlyje ir numatomus atlikti pralaidos remonto darbus.
Raštų daug, atsakingų tarnybų dar daugiau, o pralaida dar nepradėta remontuoti iki šiol, nors jau artėja žiema ir remonto darbus žiemos metu atlikti bus sudėtingiau. Delsimas atlikti remonto darbus yra pražūtingas apsemtiems medžiams, augantiems prie šio ežerėlio. Medžius reikia skubiai gelbėti, bet atsakingos institucijos delsia, nors esant tokiai ekstremaliai situacijai, pralaidos remonto darbus reikėjo vykdyti kuo greičiau.
Pokalbiai su atsakingais pareigūnais
Valstybinės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Paulius Kairiūkštis „Trakų žemei“ sakė, kad jis kruopščiai apžiūrėjo pralaidos vietą, bandė kasinėti, bet pralaidos, nuo mažojo ežerėlio pusės, neaptiko. P. Kairiūkštis teigia, kad jų tarnyba rūpinasi tik kelių priežiūra, o pralaidos keitimas, projekto rengimas ir įgyvendinimas yra pernelyg sudėtingas darbas, kurį turėtų atlikti Automobilių kelių direkcijos tarnybos.
Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas apie šią Lentvario problemą žino ir žada pralaidą remontuoti, tačiau perspėja, kad darbai užsitęs, nes reikia parengti projektą, skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Darbus apsunkina ir virš šios vandens pralaidos nutiestas aukštos įtampos elektros kabelis. G. Viršilo nuomone darbai gali užsitęsti iki pavasario.
Apie pavojų iškilusį saugomos teritorijos želdiniams, telefonu informavome ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoją Juozą Dautartą. Papasakojome, kad pakilęs Lentvario ežero vanduo yra apsėmęs prie ežero augančius medžius ir jau metai laiko niekas šių medžių negelbėja, nors jie auga Nekilnojamojo kultūros paveldo, Lentvario dvaro, saugomoje teritorijoje. Nemažai medžių jau išdžiūvo. .J. Dautarto nurodymu šią savaitę Lentvario ežero apsemtus želdinius apžiūrėjo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Vilniaus miesto Aplinkos agentūros vyriausiasis specialistas Albinas Morkūnas, jo nuomone, jeigu skubiai nebus nuleistas ežero vanduo, visi apsemti medžiui nudžiūs.
Ieško pralaidos ir negali rasti
Valdininkai ieško vandens pralaidos ir neranda, todėl verta pacituoti iš Justino Marcinkevičiaus romano „Pušis, kuri juokėsi“ posakį: „Ieško durų, bet nenori rasti“. Susidaro įspūdis, kad gausybė įvairių tarnybų ir pareigūnų ketina suremontuoti vandens pralaidą, bet kažkodėl delsia.
Sodininkų bendrijos „Kilimai“ narys S. Kogodovskis išgirdęs, kad pareigūnai neranda du ežerus jungiančios vandens pralaidos, nusivedė „Trakų žemės“ žurnalistą ir parodė pralaidą, kurios anga nuo didžiojo ežero pusės gerai matoma, tik nesimato antros pralaidos angos iš mažojo ežerėlio pusės. Keista, kad po gatve užkastas pusės metro diametro gelžbetonis vamzdis, netikėtai užako ir tapo nepralaidus. Keista, kad su šiuolaikine technika negalima išvalyti šio vamzdžio. Tiesa, tame vamzdyje styro kažkieno įgrūstas metalinis strypas, kurio rankomis negalima ištraukti. Kai, kurie lentvariečiai porina, kad vandens pralaidą tyčia užkimšo sodininkų bendrijos „Kilimai“ žvejai, nes jie į šį ežerėlį prileido žuvų ir, atseit, nenorėjo, kad jos išplauktų į kitą ežerą. Gal tai ir teisybė, bet kas dabar išaiškins kaltininkus?
Kiti lentvariečiai savaip aiškina ir pralaidos remonto delsimo priežastis. Jų nuomone, suinteresuoti asmenys nori, kad visi medžiai augantys prie ežerėlio nudžiūtų, tuomet jiems iškirsti nereikės leidimo ir bus daug medienos, kurią galima be jokių dokumentų realizuoti, nes iki šiol savivaldybei priklausančioje teritorijoje nukirsti medžiai neapskaitomi ir neužpajamuojami.
Baisu pagalvoti, kaip atrodys kraštovaizdis priešais grafo Tiškevičiaus dvarą, iškirtus prie ežerėlio augančius medžius.
Reguliuojamas ir didžiojo ežero vandens lygis
Lentvario ežeras, skalaujantis grafo Tiškevičiaus dvaro sodybos krantus yra dirbtinis, todėl jo vandens lygis reguliuojamas pakeliama užtvanką, esančią bendrovės „Kilimai“ teritorijoje. Vandens lygio reguliavimą kontroliuoja Trakų rajono aplinkos agentūra. Jeigu vanduo didžiajame ežere pakiltų virš nustatyto lygio, tuomet ir esant gerai veikiančiai pralaidai, vanduo iš didžiojo ežero tekėtų į mažesnį ir taip pat apsemtų medžius ir namus. Didžiojo ežero vandens lygiui reguliuoti, bendrovės „Kilimai“ administracija yra paskyrusį atsakingą darbuotoją. Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu šio ežero vandens lygis nebuvo reguliuotas, nes sugedusios pralaidos anga didžiojo ežero pusėje iki viršaus yra apsemta vandens.
Kęstutis PETKŪNAS,
Autoriaus nuotr.
