Trakų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas. Pristatyme dalyvavo knygos autorius ir sudarytojas Juozas Vercinkevičius, monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas ir žurnalistas, rašytojas, leidėjas ir kardinolo biografijos žinovas Jonas Laurinavičius, Kaišiadorių rajono laikraščio „Kaišiadorių aidai“ vyr. redaktorius. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu, kurie jį pažinojo Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune, Birštono sakralinį muziejų, apie Guronių kaimo Rožinio slėpinių kelią ir vienuolyną. Knyga gausiai iliustruota, yra daug dokumentinės medžiagos, nurodytos svarbesnės kardinolo Vincento Sladkevičiaus gyvenimo ir veiklos datos.
Kalba kardinolas ir pokalbiai su juo.
Pirmasis pristatymo kalbą pradėjo monsinjoras Vytautas Rūkas, kuris savo kalboje pasidalino savo bendravimo su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi atsiminimais. Kas nežino, sužinojo, kad kardinolas Sladkevičius buvo ir Vytauto Rūko dėstytojas. Kardinolas Sladkevičius savo dėstytojo kelią pradėjo 1952 m., kai tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu, kur dėstė dogminę teologiją. Vytautas Rūkas studijavo 1946–1947 m. ir 1953–1958 m. Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Taip judviejų keliai susikirto. Monsinjoras negailėjo jam šiltų žodžių, apibūdino kaip atsidavusi savo pašaukimui žmogų ir kad jis buvo vertas tų pareigų, nes kardinolo pareigos labai didžiulis pasiekimas; kardinolas – antras žmogus po popiežiaus. Kardinolas Sladkevičius buvo antrasis kardinolas lietuvis per 600 Lietuvos Bažnyčios gyvavimo metus, pirmuoju buvo 1583 m. Vilniaus arkivyskupas Jurgis Radvila. Monsinjoras papasakojo apie kardinolo kasdienybę ir pabrėžė, kad jis nebijojo jokių sunkumų.
Juozas Vercinkevičius apie kardinolą
Baigus kalbėti monsinjorui Vytautui Rūkui, toliau kalbą tęsė knygos autorius ir sudarytojas Juozas Vercinkevičius, kuris prisiminė savo susitikimus su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi Kaišiadoryse. Jis pabrėžė, kad be mons. Vytauto Pranciškaus Rūko ir Semeliškių klebono Romualdo Šiaučiūno paramos ir dalyvavimo tai padarytų būtų tiesiog neįmanoma. Tik jų dėka pavyko gauti audienciją pas kardinolą. Reikėtų priminti ir padėkoti prelatui Jonui Joniui, tuometiniam Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleriui, kurio dėka ir vyko susitikimai su kardinolu. Taip pat papasakojo apie knygos atsiradimo istoriją, interviu su kardinolu, kuriuos jam teko rašyti. Autorius padėkojo visiems rėmėjams, kurių dėka ši knyga ir išleista. Būtina paminėti vyskupą Juozą Matulaitį, Elektrėnų savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Kaišiadorių Kredito unija, LR Seimo narę Dangutę Mikutienę.
Prisiminimai apie kardinolą
Beveik visą amžių Jonas Laurinavičius dirbo Kaišiadoryse, o iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo buvo Kaišiadorių vicemeras, todėl tekdavo susitikti su kardinolu nuolatos, o ypač su vyskupu Juozu Matulaičiu ir spręsti Bažnyčios turto grąžinimo klausimus. Jonas Laurinavičius yra žurnalistas, redaktorius, tai nieko keista, kad iš viso spaudoje paskelbė daugiau kaip 2000 publikacijų kraštotyros tema. Taip pat į jo domėjimosi sritį pateko ir, kaip jau minėta, kardinolas Sladkevičius. Jis yra geras kardinolo biografijos žinovas, parašė dvi knygas apie kardinolą: „Guronys: kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė“ ir „Laimėkime gerumu: kardinolo Vincento Sladkevičiaus mintys“, kurias kartu atsivežė ir pristatė trumpai renginio dalyviams. Pristatyme jis paminėjo, kaip jam sekėsi rinkti medžiagą apie kunigą, ką jis sužinojo, kokiu principu atrinkinėjo medžiagą. Pagirtina, kad J. Laurinavičius savo knygoje apie kardinolą Vincentą Sladkevičių stengėsi būti taktiškas, stengėsi neskleisti nemalonių faktų apie kardinolo artimą aplinką ar kokius pažįstamus, kad dabartiniams artimiesiems nebūtų nejauku ar gėda.
Susirinkusieji
Į renginį atėjo daug žmonių, tačiau dauguma jų buvo vyresniosios kartos atstovai, jaunimo buvo mažuma. Tai galima paaiškinti tuo, kad šis renginys buvo ne komercinio pobūdžio, skirtas brandesnės sielos žmogui. Jaunimas mažai domisi katalikų pasaulio naujienomis, o tarp vyresniosios kartos atstovų buvo asmenų, kurie asmeniškai pažino kardinolą. Taip pat į renginį atėjo ir sveikinimo žodį tarė LR Seimo narė Dangutė Mikutienė, kuri buvo viena iš šios knygos rėmėjų. Seimo narė apgailestavo, kad jaunimas šiais laikais mažai domisi ir skaito knygas, nevertina knygų, kurios, anot D. Mikutienės, yra vertybė, jas reikia saugoti. Dabar dažnai kelių metų senumo knygos jau atiduodamos į makulatūrą, nes jas pakeičia naujesnio leidimo. O ankščiau, jos tėvo, senelio laikais, su knygomis buvo elgiamasi pagarbiau. Po sveikinimo kalbos ji įteikė gėlių mons. Vytautui Pranciškui Rūkui, Juozui Vercinkevičiui ir Jonui Laurinavičiui.
Poetas ir vadovėlių autorius, dėstytojas, mokytojas Vytautas Januškevičius, atvykęs į renginį ir sukūręs eiles ir kardinolui, visiems susirinkusiems netikėtai nusprendė padeklamuoti savo kūrybos eiles kardinolui. Eilės susirinkusiųjų buvo palydėtos aplodismentais, o pats poetas dar padėkojo knygos autoriui ir sudarytojui Juozui Vercinkevičiui, mons. Vytautui Pranciškui Rūkui ir Jonui Laurinavičiui už knygos pristatymą Lietuvos visuomenei.
Tarp susirinkusiųjų taip pat buvo Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos karaimikos puoselėtojas, inžinierius ir kelininkas Romualdas Tinfavičius, buvęs „Trakiečių rūpeščiai“ redaktorius, Trakų rajono literatas Kęstūtis Petkūnas, taip pat pristatymo klausėsi Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Trakų rajono gyventojai. Pabaigoje savo žodį tarė trumpai ir buvusi pedagogė, dabar jau senjorė Malvina Mazgelytė, kuri teigė, kad kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo lyderis, turėjo žmogus autoritetą. Mons. Vytautą Rūką ji irgi prilygino prie tokių autoritetą turinčių žmonių, kurie gali suvaldyti bendruomenę, kadangi Trakų rajono parapijoje yra ne tik lietuvių, bet ir lenkų, tačiau mons. kunigo dėka visi gražiai sutaria, nėra jokių konfliktų. Taip atvyko dalyvavo ir kalbėjo karaimų poetas, mokytojas ir žurnalistas Aleksandras Zajančkauskas, kuris Juozui Vercinkevičiui įteikė angelo statulėlę, paminėdamas, kad knyga apie kardinolą Vincentą Sladkevičių – tai yra dvasios atgaiva kiekvienam, kas gerbia ir mylį Visagalį ir Lietuvą.
Pristatymo pabaigoje atsirado pakankamai norinčiųjų gauti knygą apie kardinolą Vincentą Sladkevičių su knygos sudarytojo ir autoriaus Juozo Vercinkevičiaus autografu.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Autorės nuotr.
