Kai prabyla anonimas
Nemažai laikraštyje „Trakų žemė“ rašyta apie Lentvario miesto želdinius: apie jų priežiūrą, sodinimą, kirtimą, apsaugą ir jų naudą. Rašydami siekiame, kad tvarkant miestą, įgyvendinant įvairius projektus nebūtų padaryta klaidų, ypatingai istorinėje miesto dalyje arba valstybės saugomos grafo Tiškevičiaus buvusios dvaro sodybos teritorijoje, kur yra vertinga kiekviena architektūrinė detalė, kiekvienas medis, dekoratyvinis krūmas.
Gaila, kad šie rašiniai kai kuriems gyventojams, o liūdniausia ir valdžios pareigūnams, nedaro jokio teigiamo poveikio, netgi, atvirkščiai, sukelia pyktį. Taip galima vertinti anonimo rašinį „Medis ir Lentvaris“, atspausdintą 2014 m. lapkričio 14 d. laikraštyje „Trakų žemė“ Nr. 46 (837)., kuriame ne tik diskutuojama apie Lentvario miesto želdinius, bet ir puolamas rašinių apie Lentvario miestą autorius, atseit, neleidęs genėti prie Lentvario bažnyčios augančių medžių ir net prastai prižiūrintis savo daržus.
Kai žurnalistai kritikuoja, reikia gintis, o geriausia gynyba – puolimas.
Bet dar kartą sugrįžkime prie rašinio „Medis ir Lentvaris“ teiginių. Anonimo straipsnyje patalpinta avarinio medžio, augančio prie Bažnyčios, nuotrauka, atseit, žiūrėkite, kokių medžių neleidžiama kirsti. Bet kas draudžia kirsti avarinius medžius? Priekaištaujama, kai kertami sveiki medžiai. Ši nuotrauka yra akivaizdus pavyzdys, kokios būna pasekmės, kai pažeidžiant medžių genėjimo taisyklės, nukertamos storos, pagrindinės medžio vainiko šakos. Didelės žaizdos neapauga žieve ir medis, paveiktas puvinio, serga ir nudžiūsta, medį tenka nukirsti. Tokių žaizdotų ir sergančių medžių Lentvaryje apstu, nes buvo genėjami nesilaikant genėjimo tvarkos ir ekologų nurodymų.
„Trakų žemėje“ jau buvo rašyta apie ne pagal taisykles, nugenėtus medžius Geležinkelio gatvėje. Šiems medžiams nukirstos pagrindinės storosios šakos, net viršūnės ir redakcijos turimomis žiniomis kaltininkai nebuvo nubausti, nors už tokius pažeidimus yra numatytos nemažos baudos. Šie medžiai pasmerkti ir dėl įsimetusio puvinio po keleto metų, reikės nukirsti.
Galima paaiškinti, kodėl šiais metais nulūžo dvikamienis medis, augęs Lentvario bažnyčios šventoriuje. Pagrindinė priežastis, iškirtus skvero medžius, nebeliko apsaugos nuo siaučiančios vėtros.
Gražu – negražu
Anonimo rašinyje, giriamasi, kad seniūnija pasodino keletą kalnų pušų prie Lentvario geležinkelio stoties O kokia jų estetinė ir ekologinė vertė, palyginus su šioje teritorijoje iškirstomis liepomis ir kitais medžiais? To paties galima paklausti ir dėl kažkieno nurodymų, pasodintų eglaičių Klevų alėjos gatvėje, priešais Vaikų globos namus.
Ne vieną kartą jau buvo rašyta dėl istorinės Klevų alėjos gatvės ir prie jos augančių klevų išsaugojimo. Tačiau jau atvirai pareikšta, kad šimtą metų augę klevai staiga pradėjo kenkti po šaligatviu nutiestoms komunikacijoms… O iš to seka, kad, jeigu seniūnijoje želdinius ir ateityje tvarkys tie patys pareigūnai, šių klevų nebeliks ir gatvė puoš paūgėjusios eglaitės.
Klevų alėjoje buvo pasodinta apie penkiolika užsienietiškų klevų, kaip jie buvo pasodinti ir paramstyti jau ne kartą rašėme. Ploni medeliai buvo chuliganų be gailesčio laužomi, kol pagaliau kažkur buvo perkelti. O šių medelių sodinimas, berods, kainavo keliasdešimt tūkstančių litų.
Kai buvo rengiamas Lentvario Bevardžio ežero valymo projektas, Lentvario gyventojai prieštaravo, dėl želdinių, augančių prie ežero, kirtimo. Po gyventojų skundo Aplinkos ministerijai, projektas buvo pakoreguotas ir numatyta pakrantės želdinius palikti. Buvo palikta ir dalis nevalyto liūno su ten augančiais krūmais. Dabar jau iš pareigūnų lūpų skamba raginimai ir šiuos krūmus iškirsti, nes jie „negražiai“ atrodo. Tikriausiai ir iškirs, nes kol kas miesto medžių kirtėjai vadovaujasi, jiems būdingu vertinimu: „Negražu“.
Šį kampelį reikia išvalyti nuo vėjovartų, nuo nudžiūvusių medelių, bet ar verta viską iškirsti plynai, atveriant kelią žiemą siaučiančioms vėtroms ir panaikinant lakštingalų ir kitų paukštelių buveinę. O kas paskaičiavo ekologinę šio žalio masyvo vertę? Juk tokia žalumos sieną saugo mūsų sveikatą. Gal tai svarbiau negu vertinimai „Gražu – negražu“.
Miesto želdynų sistemos formavimas
Nei seniūnijos, nei savivaldybės darbuotojams nerūpi Lentvario miesto žaliosios jungtys, kurios reikalingos želdynų sistemos atskirų dalių nenutrūkstamam tarpusavio ryšiui. Žalioji jungtis – tai ne siauresnis kaip dvidešimties metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto želdynus bei miškus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemą Žalioji jungtis turi įtakos oro masių judėjimui ir atlieka migracijos koridoriaus vaidmenį. Tinkamai suformuota miesto želdynų sistema palaiko ekologinį stabilumą ir gerina žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas.
Todėl įvertinant nepertraukiamą želdynų jungtį, besitęsiančią nuo Grigiškių miškų masyvo ir pasiekiančią Lentvario miško parką, dunksantį tarp Gaidiškių ir Lentvario Klevų alėjos, reikėtų atstatyti žaliąją jungtį, kuri buvo pažeista valant Bevardžio ežerą ir iškertant krūmus, šalia Geležinkelio stoties.
Žalioji jungtis, želdinių juosta, turėtų tęstis nuo Klevų alėjos gatvės, palei Bevardžio ežerą ir pasiekti Lentvario ežero želdynus ir už jo besidriekiančius miškus. Tai būtų naudingas Lentvario miestui variantas, tačiau kai kuriems miesto ateities kūrėjams nelabai rūpi žalio ir sveiko miesto idėjos.
Svarbi yra ir žiedinė pleištinė želdynų sistema, kur žalieji pleištai jungia vidinius ir išorinius žaliuosius žiedus. Žalieji pleištai dalija miestą į rajonus, o žalieji žiedai jungia juos į visumą. Šie želdynai užtikrina miesto vėdinimąsi, veikia miesto mikroklimatą. Gaila, kad ne visi gyventojai supranta želdynų svarbą miesto mikroklimatui ir medžius, augančius savo namų valdoje, be gailesčio nugenėja arba nukerta.
Miško parko ateitis
Neseniai Lentvario seniūnijoje vykusiame miesto gyventojų susitikime su Trakų rajono savivaldybės vadovais ir kitų tarnybų pareigūnais, buvo kalbama apie siūlymus Lentvario miesto ateities projektams. Vienas iš jų – miško parką prie Lentvario seniūnijos administracinio pastato pertvarkyti į šeimų poilsio parką. Buvo kalbama apie suoliukus, gėlynus, atrakcionų aikšteles ir pan., tačiau niekas nepasidomėjo, ar šalia šio parko gyvenantys lentvariečiai nori ramybės, žalumos, ar panorės natūralios gamtos kampelį iškeisti į triukšmingą poilsio parką. Sakome, kad triukšmingą, nes vargu ar bus lėšų įdarbinti tvarkos šiame parke saugotojus, o kas vyksta vakarais nesaugomame parke lentvariečiams ne naujiena.
Taip pat nežinia, ar dažnai lankysis miestiečiai tokiame parke.
Liūdniausia, kad įgyvendinant tokį projektą gali vėl pasikartoti, Bažnyčios gatvės ir Geležinkelio gatvių rekonstravimo variantas, kai be gailesčio buvo kertami šimtamečiai medžiai, teikę miestui grožį, pavėsį ir gryninę miesto dulkėmis užterštą orą.
Minėtas miško parkas Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų pastangomis buvo tvarkomas: buvo sodinami medeliai, saugomi senieji medžiai.
Šiame parke buvo pasodinta nemažai jaunų pušų, deja, beveik pusę jų suniokojo chuliganai. Buvo sodinami ir kiti medeliai, kurie dar jauni ir parko kūrėjams, įpratusiems želdinius vertinti pagal sistemą „Gražu – negražu“, gali virsti beverčiais krūmais ir nukeliauti į biokuro ruošimo įmonę.
Kai kurie lentvariečiai norėtų, kad šis miško parkas išliktų kaip Vingio parkas Vilniuje. Natūralus gamtos kampelis: su natūralia savo augmenija, su Lietuvos kraštovaizdžio medžiais, miško gėlėmis, grybais ir paukščiais. Dvelkiantis ramybe ir gaiva.
Vandens pralaidos statyba dar nepradėta
Apie Lentvario želdynų liūdną ateitį byloja ir atvejis su užakusia vandens pralaidą prie Lentvario ežero. Po visų rašinių apie apsemtus medžius atsakingų pareigūnų buvo pažadėta, kad iki šių metų pabaigos nauja pralaida bus įrengta, tačiau rengiant šį rašinį, prie ežero dar jokie pralaidos statybos darbai nebuvo pradėti, o juk iki metų pabaigos beliko tik vienas mėnuo. Netrukus ežeras užšals įkalindamas apsemtus medžius.
Teko girdėti, kad dėl pralaidos statybos planuojama nukirsti du medžius. Tikėkimės, kad pralaidos statytojai ir jų prižiūrėtojai pagailės ir nekirs gražiausių sveikų medžių.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos Trakų agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas paklaustas ar sutiks pratęsti Valstybinei įmonei „Vilniaus regiono keliai“ numatytą terminą pralaidos statybai, patikino, kad ne.
Kodėl delsiama statyti pralaidą – nežinia. Sovietmečiu taip daryti buvo įprasta, nes kai įšaldavo žemė, kasybos darbai būdavo brangiau apmokami.
Kęstutis Petkūnas
Autoriaus nuotr.
