2014 m. minimos Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo metinės. Minėtas jubiliejus tinkamiausia proga prisiminti ypač nusipelniusio Lietuvos kultūrai žmogaus kūrybą ir gyvenimą, atrasti naujų, šiuolaikinių jo kūrinių interpretacijų mene.
Šia proga Lentvario kultūros rūmai parengė projektą „Kristijono Donelaičio metų ratas“ (projekto vadovė Viktorija Šamatovičienė), kuriuo siekiama priminti K. Donelaičio tekstų unikalumą, istorinę reikšmę, atskleisti vieną gražiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasitelkus poemos „Metai“ tekstus ir meninės raiškos priemones. Projekto vykdymo metu buvo parengta teatralizuota literatūrinė-muzikinė programa „Metų ratas“, kurioje dalyvavo Trakų bei Lentvario meno kolektyvai, neprofesionalūs aktoriai. Poemos temą bei etnografinę laikmečio aplinką padėjo atskleisti liaudiškos muzikos kūriniai, atliekami liaudies instrumentais, lietuvių liaudies dainos ir šokiai.
Projekto „Kristijono Donelaičio metų ratas“ teatralizuotą literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Metų ratas“ lentvariečiai regėjo š.m. lapkričio 23d. Lentvario parapijos namuose. Tądien visi sugrįžome į senąją Lietuvą, į donelaitiškąją Mažąją Lietuvą. Poemos „Metai“ kompozicija prasidėjo gerai žinomais poemos žodžiais: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą, Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės…“, kuriuos tarė programos dalyvis Eugenijus Kornyšovas. Ateinančiu pavasariu džiaugėsi jaunimas – Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos liaudiškų šokių grupė „Sadutė“ (vad. Rimutė Blikeretienė), sušokęs simbolinį K. Donelaičio gimtinės pavadinimu šokį „Gumbinė“ (poetas gimė tuometėje Gumbinės apskrityje). Sustoję šokėjai, perduodami vienas kitam į rankas, „rideno“ atkopiančią saulę, kurią vėliau sveikino Aušrinė Vilkauskaitė ir Giedrius Radžiukynas, o jiems pritarė paukštelių čiulbesys. Toliau sekė sezonų kaita. Vasarą sveikino Lentvario ansamblis „Klevynė“ (vad. Inga Okuškienė) šokėjai bei, smagiai dainuodama į sceną įžengusi, dalyvė Rimantė Ingelevičiūtė, kuri prisėdus ant laiptelių pagrojo kanklėmis ir padainavo, o jai pritarė, grėbliais grėbdami, jos broleliai. Tačiau vasaros linksmybes pakeitė rudens ramybė. Lietaus garsais bei krentančių lapų šiugždėjimu grožėjosi ansamblio „Klevynė“ narės. Jos sudainavo dainą „Tai gražumas rudenėlio“. Poemos žodžiais: „Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas, Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia…“ saulelę nulydėjo dalyvė Irma Karvelytė. Ir su liūdesiu dėl nuvytusių kvietkelių nuskambėjo Trakų meno mokyklos instrumentų ansamblio (vad. Kąstytis Mikiška) muzika. Bet liūdėti nėra kada, juk artėja Kalėdos. Todėl programos dalyvė Goda Gongapševaitė į sceną pakvietė vaikučius iš Lentvario pradinės mokyklos – folklorinį ansamblį „Kamanėlė“ (mokytoja Edita Šestakauskienė). Jaunieji ansamblio dalyviai atkeliavo grodami dūdelėmis, vėliau sužaidė žaidimą „Kurapkytė rugiuos“, pašoko ir dar kartą nuotaikingai pagrojo įvairiais liaudies instrumentais. Taip užbaigę rudens darbus, visi sutiko šaltąją žiemą. Pasigirdus speigo garsams apie šalčiausią metų laikotarpį visiems pranešė kompozicijos dalyvė Evelina Prakapienė: „Ant žiemos nasrai jau vėl rūstaudami grįžta, Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint“ (K.Donelaitis). Šiltomis skaromis apsisiautę jai pritarė kiti dalyviai. Kad žiemos šalčiai nebūtų tokie baisūs daina apie žalią girelę visus sušildė ansamblis „Klevynė“.
Apie teatralizuotos literatūrinės-muzikinės kompozicijos „Metų ratas“ pabaigą visiems pranešė kompozicijos režisierė Viktorija Šamatovičienė, kviesdama visas šventes nulydėjus bei sutikus Naujmetį, vėl kada nors „susikviestumbim kaimyniškai pasisveikint“ (K. Donelaitis). Renginio dalyviams nuoširdžiai padėkojo bei dovanas įteikė Lentvario kultūros rūmų l. e. p. direktorė Ieva Skaistytė.
Kristijono Donelaičio metai baigėsi, tačiau žymaus poeto, lietuvninko darbai niekada nepamirštami, bet mūsų tautos puoselėjami bei jau keli amžiai tęsiami. Juk kiekviena tauta gyva savo protėvių paveldo pažinimu, atmintimi bei išsaugojimu.
Viktorija ŠAMATOVIČIENĖ,
Lentvario kultūros rūmų
Kultūrinių renginių koordinatorė
