Pilnatis – mėnulis mano langą skalbia,
Nuodėmė – nakties jau nebe tam,
Nemigos klastotė apie rytą kalba,
Paskaičiuok, kareivi, ašarą kažkam.
Tu esi patyręs pogrindžio vieneivis,
Nunutraukęs ryšio su žila mintim,
Tokis reidų sielai visada keleivis,
Sukapota kirvio praeities širdim.
Štai abejingumas ir draugų pavydas,
Išdavytė moters ir visai kitų,
Jau turėtum, rodos, vėžiu nervo kritęs,
Bet vistiek dar ieškai svetimų bėdų.
Na, mėnuli piktas, eitumei į šalį.
Galva sopa – sopa – kraujo sukiltis.
Vykdysiu dienos, prisiekiu, rašto valią.
Te nutrauka veiklą Lentvario naktis.
Jonas LOKĖNAS
