Šiuo metu į Lietuvos sąvartynus patenkančios biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudaro apie 50 proc. visų atliekų. Mažinti jų kiekį įpareigoja ne tik aplinkos užterštumo problemos, bet ir ES teisės aktai.
Sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. turi sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.
Įgyvendinant projektą „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ jau veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Trakų rajone, Lentvaryje. Taip pat Trakų rajono gyventojams jau išdalinta didžioji dalis rajonui skirtų kompostavimo dėžių.
Pavasaris jau atkeliauja į mūsų visų namus, kiemus ir sodus, o kad lengviau būtų tvarkyti žaliąsias atliekas: šakas, žoles, lapus, jas reikia kompostuoti arba priduoti į kompostavimo aikštelę.
Jeigu gyvenate individualioje namų valdoje ir dar neturite kompostavimo dėžės – tai jos nemokamai dalijamos ir panaudos sutartys pasirašomos Trakų rajono savivaldybės administracijos seniūnijose.
Reikia turėti šiuos dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- dokumentus, įrodančius apie namų valdos ar / ir sodo sklypo (sode turi būti gyvenama visus metus) valdymą nuosavybės teise;
- sutartį su atliekų vežėju (taip pat tinka sodininkų bendrijų pirmininkų išduota sutarties kopija, kad naudojatės bendrojo naudojimo atliekų konteineriais).
Vienas asmuo turi teisę gauti tiek dėžių, kiek nuosavybės teise valdo namų valdų Trakų rajone.
Nauja žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Lentvaryje įsikūrusi Trakų g. 1 b., telefonas informacijai 8 687 29596.
Darbo laikas
II-V nuo 10 iki 19 val., pertrauka 14:30 – 15:00 val.
VI nuo 10 iki 15 val., pertrauka 13:00 – 13:30 val.
Kompostavimo aikštelėje nemokamai iš gyventojų priimamos šios žaliosios atliekos:
- želdynų karpymo ir sodo atliekos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės,
- vaisių, daržovių atliekos,
- medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros,
- smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.
Žaliosiose atliekose neturi būti primaišyta: plastikinių ir sintetinių pakuočių, laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų), gyvūnų išmatų, pavojingų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės), mišrių atliekų.
Parengė Inutė NEVEROVSKIENĖ
Architektūros skyriaus vyr. specialistė
