Paskutinę pavasario saulėtą dieną palaidojome Lentvario politinį kalinį Juozą ZALECKĄ. Jo tėviškė liko tuometiniame Onuškio valsčiuje. Jis gimė 1931 metais., buvo areštuotas 1948-aisiais, 1958 metų kalėjo Trakų ir Vilniaus kalėjimuose, vėliau ypatingame Irkutsko srities lageryje Nr. 7 „Ozernyj.“ Paskutiniais metais skundėsi kojų skausmais, žinoma, dėl nuolatinių Sibiro speigų, nes reikėjo sunkiai dirbti, statant „nežinia kam išsivysčiusį socializmą“. Mūsų Juozas mylėjo Motiną Lietuvą ir nemylėjo tų, kurie ją okupavo. Į šaltą kapų duobę skausmingai padėjome ir dalelę Dievo bei Tėvynės tikėjimo, bet jo mintimis neužkasėme. Juozą lydėjo dvi valstybinės ir Lentvario tremtinių vėliavos, o taip pat ir Lentvario parapijos klebonas Gintaras Petronis, Račkūnuose, prie naujo politinio kalinio kapo pradėjęs Lietuvos himną, o po to „Marija-Marija“. Ir visi lydėję Juozą Zalecką į paskutinę kelionę, giedojo plačia širdimi vardan velionio atminties.
Jonas POČEPAVIČIUS
