Sunkus kelias į naujoves
Daug metų Trakų rajonas garsėjo Kariotiškių buitinių atliekų sąvartynu, į kurį buvo gabenamos ne tik mūsų rajono, bet ir Vilniaus miesto buitinės atliekos.
Iki Kariotiškių sąvartyno eksploatavimo pradžios, Vilniaus miesto bei Trakų rajono buitinės ir pramoninės atliekos buvo verčiamos prie Lentvario, netoli eksploatuojamos miesto vandenvietės.
Nūnai Kariotiškių sąvartynas jau seniai uždarytas, bet šiukšlino rajono įvaizdžio negalime atsikratyti iki šiol.
Daug įdėta pastangų, panaudota naujovių, pristatyta atliekų surinkimo aikštelių, net požeminių konteinerių, bet šiukšlynai neišnyko. Kodėl?
nksčiau miestų, miestelių ir kaimų buitinės ir statybinės atliekos „keliaudavo“ į miškus ir laukus arba apleistas statybvietes. Tuomet užterštų teritorijų vaizdas buvo kraupus. Kalnus miškuose suverstų buitinių atliekų savivaldybės samdomos bendrovės, paprasčiausiai laidodavo užversdamos žemių sluoksniu. Nė geresnė situacija buvo ir vadinamuose seniūnijų sąvartynuose, į kuriuos neretai įvairios atliekos buvo gabenamos net iš Vilniaus.
Sunkiai kelią skynėsi ir konteinerinė buitinių atliekų sistema. Pirmieji konteineriai, tuo metu vadovavusio Trakų miesto seniūnijai Jono Kriaučiūno iniciatyva buvo pastatyti Trakų mieste, bet tiek dėl buitinių atliekų vežėjų nerangumo, tiek dėl gyventojų nedrausmingumo pirmieji konteineriai buvo palaidoti šiukšlių kaupuose ir šios naujovės buvo atsisakyta. Daug metų gyventojai buitines atliekas vėl nešdavo į atvažiuojančią šiukšlių surinkimo mašiną.
Tačiau laikui bėgant ir Aplinkos ministerijai reikalaujant, naujovės pamažu skynėsi kelią. Vėl buvo sugrįžta prie konteinerinės buitinių atliekų surinkimo sistemos. Trakų rajono savivaldybė sutartį dėl atliekų tvarkymo sudarė su bendrove „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“. Atliekas tvarkanti bendrovė prie daugiabučių namų pastatė konteinerius, vėliau, panaudojant ES lėšas, buvo įrengtos atliekų surinkimo aikštelės, kuriose buvo pastatyti konteineriai buitinėms atliekoms, kartonui, plastikui ir metalui. Atėjo eilė ir didžiausiai problemai – vietiniams (seniūnijų) atliekų sąvartynams. Panaudojant ES lėšas visi jie buvo rekultivuoti. Švariau tapo rajono laukuose ir miškuose, tačiau pamažėle šiukšlynų problema sugrįžta.
Lentvaris skęsta šiukšlėse
Pirmadienį Lentvario mieste, Kilimų mikrorajone, šokiravo perpildyti buitinių atliekų konteineriai. Įvairios atliekos riogsojo šalia konteinerių ant žemės, šalia pastatytų konteinerių tekstilės atliekoms, mėtėsi iš konteinerių iš traukti ir ant žemės išmesti įvairus drabužiai. Nors šalia buitinių atliekų konteinerių stovi ir specialūs konteineriai rūšiuotoms atliekoms, gyventojai nesivargina rūšiuoti – visas atliekas verčia į bendrą konteinerį. Štai kokia mūsų gyventojų kultūra. Nors atskirti plastiko pakuotes nuo kitų atliekų užtruktų vos keletą minučių, o į mišrioms atliekoms skirtus konteinerius tilptų daugiau atliekų, niekam tai nerūpi. Pastoviai į buitinių atliekų konteinerius brukamos daržų atliekos, medžių lapai, net šakos, teko matyti net įmestą televizorių, o senų automobilio padangų prie konteinerių galima pamatyti kasdien. Štai koks gyventojų elgesys, kai niekas nemato ir kai nėra pavojaus užsitarnauti baudą.
Dar viena perpildytų daugiabučių namų gyventojams skirtų konteinerių priežastis – tai gabenamos atliekos iš individualių namų. Ne paslaptis, kad privačių namų šeimininkams mokestis už buitinių atliekų išvežimą priklauso nuo jo užsisakyto konteinerio tūrio – kuo didesnis konteineris, tuo didesnis ir mokestis, tad atsiranda gudruolių, kurie sukauptas atliekas sukrauna į automobilius ir, atvežę prie daugiabučiams namas skirtų konteinerių, be sąžinės graužaties iškrauna.
Tokius pažeidėjus privalėtų išaiškinti seniūnijų darbuotajai, bet, kaip sako patarlė: „Gaudyk vėją laukuose“.
Kaip atsikratyti šiukšlynų?
Nereikia didelio mokslo, kad atsakytum į tokį, atrodo, nesudėtingą klausimą. Kai namuose susikaupia pilnas kibiras buitinių atliekų, mes skubame jas išnešti iš namų ir išmesti į konteinerį. Ką daryti kai tie konteineriai pilni? Taigi, irgi reikia išvežti. Kai paklausėme bendrovės „Trakų komunalinių įmonių kombinatas“ direktorių Andrejų Barinovą, kodėl jo pavaldiniai delsia ir neišveža atliekų iš perpildytų konteinerių, jis atsakė, kad buitinės atliekos iš buitinių atliekų konteinerių surenkamos tris kartus per savaitę. Jeigu pakeistų išvežimo grafiką ir buitines atliekas surinktų dažniau, tuomet tektų didinti mokestį gyventojams už buitinių atliekų tvarkymą. Dabar daugiabučio namo vienam gyventojui už buitinių atliekų tvarkymą reika mokėti 1,62 eur. Pasak A. Barinavo, kitais metais, jeigu už atvežimą atliekų į Kazokiškių buitinių atliekų sąvartyną bus padidintas mokestis, reikės didinti mokestį ir Trakų rajono gyventojams.
Paklaustas, kodėl atskirai nesurenkamos biodegraduojančios atliekos, A. Barinovas atsakė, kad šių atliekų surinkimas nenumatytas sutartyje, sudarytoje su Trakų rajono savivaldybe.
Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas (ekologas) Jonas Kriaučiūnas paklaustas, kodėl savivaldybė nepasirūpina biodegraduojančių atliekų surinkimu, teigė, kad tuomet tektų skelbti konkursą dėl šios paslaugos vykdymo ir atsirastų papildomas mokestis gyventojams už tokių atliekų surinkimą.
Taip pat J. Kriaučiūnas paaiškino, kad gyventojams draudžiama prie konteinerių išmesti senus baldus, televizorius kitą buitinę techniką, statybines atliekas, medžių šakas. Šias atliekas gyventojai turi savo arba samdytu transportu išvežti į atliekų surinkimo aikštelę.
Už šios tvarkos pažeidimą gyventojai gali būti nubausti.
Užbaigiant rašinį, klausimas Trakų rajono savivaldybės merei, administracijai, tarybai: ar galima tvarkingai Trakų rajone surinkti ir tvarkyti buitines ir statybines atliekas?
Kęstutis PETKŪNAS
Autoriaus nuotr.
