J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Finansų ministrei Rasai Budbergytei
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei
Emigracijos mastai iš Lietuvos nemažėja. Vis dažniau emigruoja inžinerijos ir statybos, aukštųjų technologijų, medicinos ir kitų profesijų aukštos kvalifikacijos specialistai. Jau dabar Lietuvoje stinga kvalifikuoto medicinos personalo. Akivaizdu, jog artimiausioje ateityje kvalifikuotų specialistų Lietuvos darbo rinkoje dar labiau trūks.
Bet tai nėra svarbiausia problema. Itin neatsakinga Lietuvos žmones laikyti vien tik ūkinės veiklos subjektais ir pasyviai stebėti, kaip tikrieji valstybės šeimininkai emigruoja, degraduoja, žudosi.
Lietuvos pažangos strategijoje Lietuva 2030 ir Vyriausybės 2014-2020 m. programoje masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir jos demografinės būklės problema vis dar nėra prioritetiniai uždaviniai. Tarsi mėgindama sumažinti šį valdžios ir visuomenės atotrūkį, 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti planą, įsipareigodama skatinti verslą, rūpintis pajamomis, užtikrinančiomis pakankamą pragyvenimo lygį, socialinėmis ir kitomis garantijomis, individo ir jo šeimos narių integracijos į visuomenę (bendruomenę) galimybėmis ir kt.
Taip pat yra parengtas Vyriausybė nutarimo projektas, kuriuo ketinama pakeisti ir papildyti 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programą, patvirtintą jos nutarimu Nr. 1482. Minėtos programos prieduose (vertinimo kriterijų sąraše) nustatyti Vyriausybės veiklos prioritetai, tačiau apie masinę emigraciją ir priemones jai suvaldyti neužsiminta. Tarp svarbiausiųjų Vyriausybės prioritetų minima „ekonominiam augimui palanki aplinka“, jos kūrimui numatyta skirti daugiau nei pusę ( 54,41 proc.) gaunamos ES fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos. Tai rodo, jog minimo Vyriausybės nutarimo projekto autoriai arba nesuvokia kritinėje būklėje atsidūrusios Lietuvos visuomenės poreikių, arba sąmoningai ignoruoja susiklosčiusią realybę valstybėje.
Todėl Sambūrio „kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinis komitetas atsakingai pareiškia, kad nepakanka rengti formalias, vien orientacines, menkai apibrėžtas, konkrečių veiksmų nenumatančias programas, skelbti net psichologiškai negalinčias paguosti deklaracijas, žadančias tik skatinti verslą, rūpintis individo ir jo šeimos narių integracija į visuomenę ir pan. Programos turi numatyti sprendimus tokių uždavinių, kurių rezultatai būtų aiškiai patikrinami, apskaičiuojami ir įvertinami.
Esame priversti atkreipti visuomenės ir ypač rinkėjų dėmesį į tai, kad tokia vyriausybė ar politinė partija, kurios programa neskatina žmonių pasilikti Lietuvoje, čia kurti šeimas bei gyventi savo Tėvynėje ir nenumato masinės gyventojų emigracijos ir Lietuvos demografijos suvaldymo priemonių ir pats suvaldymas nelaikomas politinės veiklos prioritetu, negali būti laikoma deramai atstovaujančia savo visuomenės ir savo valstybės interesams. Todėl primygtinai raginame Lietuvos žmones reikalauti, kad valdžios institucijos ir Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos atvirai ir aiškiai išdėstytų savo požiūrį į Lietuvą ištikusią demografijos krizę ir siūlytų nedviprasmiškus būdus krizei įveikti.
Nacionalinio komiteto valdybos nariai:
Krescencijus Stoškus (filosofas, humanitarinių mokslų daktaras)
Gediminas Navaitis (psichologas, M. Romerio universiteto profesorius)
Vytautas Budnikas (Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas)
Vincentas Jasiulevičius („Lietuvai pagražinti“ draugijos atstovas)
Marius Kundrotas (politologas, publicistas)
Dainius Petras Paukštė (teisininkas, profsąjungų veikėjas ir migracijos ekspertas)
Nurodytų asmenų pritarimą Pareiškimo turiniui tvirtinu:
Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininkas
Krescencijus Stoškus
