Didžiųjų savivaldybių lyderis – Vilnius, mažųjų – Kauno rajonas
Lietuvos savivaldybių reitinge Trakų rajonas šiemet užima 16 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių. Pernai savivaldybė buvo devinta.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudaro du reitingus: šešių didžiųjų savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio) ir 54 mažųjų savivaldybių.
„Pagirtina, kad Trakų rajonas gana efektyviai tvarkosi su savo turtu, turi ganėtinai mažai nuosavų pastatų ir patalpų, nenaudojamo turto dalis – viena mažesnių. Taip pat geriau nei pernai įvertinta švietimo sritis – moksleiviai egzaminus išlaikė geriau, nei vidutiniškai kitose savivaldybėse, o mokyklų infrastruktūros išlaikymas kainuoja santykinai nebrangiai, nes buvo optimizuotas mokymosi įstaigų tinklas. Tai įrodo, kad puikių rezultatų įmanoma pasiekti ir taupant pinigus, skiriamus šildymui, didelių patalpų išlaikymui“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.
Vis dėlto, reitinge pozicija nukrito žemyn. Prasčiau įvertinta „Administracijos“ sritis. Užimtų pareigybių administracijoje skaičius, tenkantis 1000 gyventojų išaugo, o valdymo išlaidų dalis 2015 m. buvo viena didžiausių iš visų savivaldybių. Tačiau laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis didėjo.
Trakai pritraukia daugiau investicijų nei vidutiniškai mažosios savivaldybės, tačiau reikėtų sunerimti dėl stipriai sumažėjusių tiesioginių užsienio investicijų.
Socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo gyventojų buvo mažesnė nei vidutinė – 3,5 lyginant su 5,2 proc. vidurkiu. Trakuose buvo pati mažiausia bedarbystė – vos 4,9 proc. lyginant su 10,4 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu.
Bendros tendencijos
Iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antroje Klaipėdos rajonas, trečioje – Druskininkai.
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, tačiau atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Trumpai:
6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r. , Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.
Savivaldybių indeksą 2016 rasite čia: HTTP://LLRI.LT/Savivaldybiu_indeksas_2016
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
- taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
- savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
- mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
- efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
- atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
- savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
- mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.
Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą:
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.
Dažniausiai užduodami klausimai apie Lietuvos savivaldybių indeksą
Kodėl sudaromi du savivaldybių reitingai?
Dėl skirtingo gyventojų tankio didesnės savivaldybės (Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Panevėžio m., Alytaus m. sav.) paprastai pasižymi geresniais ekonominiais-socialiniais rodikliais. Didieji miestai turėtų konkuruoti tarpusavyje, jie sprendžia skirtingo lygio problemas. Lyginti, pvz., Vilniaus ir Skuodo r. rezultatų nėra tikslinga.
Kodėl indekse vertinami tokie rodikliai (gyventojų skaičiaus kaita, egzaminų rezultatyvumas), kuriems savivaldybė neturi tiesioginės įtakos?
Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo, kokių rezultatų pasiekia savivaldybės organizuojama bendrojo lavinimo sistema.
Kodėl indekse neatsižvelgiama į kitas savivaldybei pavestas vykdyti funkcijas, kaip kultūrinė, sporto ar kita veikla?
Indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos, įtraukiamos tik tos sritys, kurios labiausiai siejasi su ekonominiu gyvenimu. Taip pat nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia, ar kur žmonės yra laimingiausi – sąmoningai vertiname ekonominius veiksnius ir sprendimus.
Kodėl savivaldybių indekse žemesnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą?
Geresnį įvertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose transporto, komunalinių paslaugų, sveikatos ir kt. sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Privataus sektoriaus įtraukimas sudaro sąlygas žemesnėms kainoms bei aukštesnei kokybei. Pagal Lietuvos pasirinktą ekonominio vystymosi kelią, komercine veikla turi užsiimti verslininkai ir įmonės, o ne valstybė ar savivaldybės. Nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl savivaldybėms vis dar priklauso pirčių, knygynų, laidojimo namų ar pan.
Nepaisant šios vertybinės nuostatos, jei kai kurios savivaldybei priklausančios įmonės (teikiančios komunalines paslaugas) veikia nenuostolingai, arba vartotojams teikia paslaugas už žemą kainą, tai teigiamai atsispindi kituose rodikliuose.
Kaip indekse vertinamas savivaldybėms priklausančių įmonių gautas pelnas/nuostolis?
Kad ir kokio dydžio bebūtų savivaldybei priklausančios įmonės pelnas, rodiklis įvertinamas fiksuoto dydžio balu. Kuo didesnis nuostolis, tuo žemesnis įvertinimas gaunamas. Didelis nuostolis rodo įmonės vadovybės nesugebėjimą įmonę valdyti efektyviai. Be to, šio nuostolio padengimui naudojamos dotacijų, kreditų garantijų ar pan. lėšos, kurias į savivaldybių biudžetus suneša mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie nesinaudoja nuostolingų įmonių paslaugomis.
Kodėl geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios viešuosius pirkimus vykdo atvirais būdais (skelbiami viešieji pirkimai), nors tam tikriems pirkimams pagal teisės aktus galima taikyti ir kitas procedūras?
Nors pagal teisės aktus nebūtina visada skelbti viešųjų pirkimų, tačiau skelbiant juos užtikrinama, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybę spręsti, ar dalyvauti mainuose.
Savivaldybės administracija naudoja ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl turėtų būti užtikrinamas skaidrus pinigų naudojimas. Galiausiai, ne vienas tyrimas rodo, kad atviri konkursai veda prie mažesnių kainų ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymo.
Sudarant indeksą dalis informacijos surenkama iš savivaldybių – kaip užtikrinama, kad savivaldybės pateiktų teisingą informaciją?
Visi duomenys kruopščiai sutikrinami, kilus abejonėms dėl duomenų teisingumo, su kiekviena savivaldybe susisiekiame atskirai. Savo ruožtu primename savivaldybių darbuotojams, kad sąmoningas neteisingos ar melagingos informacijos teikimas prieštarauja LR įstatymams.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto informacija
