Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su naujos sudėties Teisėjų taryba aptarė, kaip toliau stiprinti teismų darbą, spartinti bylų nagrinėjimą, užtikrinti aukštą teisėjų profesinę ir moralinę kompetenciją.
Teisėjų taryba pataria Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, karjeros ir atleidimo. Kas ketverius metus renkamą Teisėjų tarybą sudaro 23 nariai – Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai ir 20 teisėjų, išrinktų per Visuotinį teisėjų susirinkimą.
Prezidentė pabrėžia, kad Teisėjų taryba turi didelius svertus skaidrinant ir tobulinant teismų darbą, todėl jos pareiga atsakingai prisidėti formuojant teisėjų korpusą, taikyti aukščiausius etikos standartus. Teisėjų taryba turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, renka Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius, Teisėjų garbės teismo narius, sudaro Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.
Prezidentės teigimu, nuo Teisėjų tarybos principingo požiūrio į teisėjų profesionalumą ir padorumą priklauso visuomenės pasitikėjimas teisingumo vykdymu. Teismų savivaldos reiklumas padėjo pasiekti reikšmingų pokyčių – teismų sistema tapo skaidresnė ir atviresnė visuomenei, dirbti į teismus atėjo daug naujų profesionalų, išaugo visuomenės pasitikėjimas teisingumu. Būtina toliau stiprinti teismų sistemą, tęsti atsinaujinimą ir kurti europietišką teisingumą Lietuvoje.
Laukia dar vienas svarbus teismų atsinaujinimo etapas – per trejus metus Aukščiausiajam ir Apeliaciniam teismuose pasikeis net 16 teisėjų, naujo pirmininko skyrimas laukia Vyriausiojo administracinio teismo. Pasak šalies vadovės, į šiuos aukščiausius šalyje teismus turi ateiti tarnauti tikri teisės autoritetai.
Prezidentės ir Teisėjų tarybos susitikime taip pat aptarta, kaip užtikrinti kokybišką ir spartų bylų nagrinėjimą. Nors Lietuva pirmauja ES pagal civilinių bylų nagrinėjimą, išlieka aktuali baudžiamųjų bylų trukmės, jų vilkinimo problema. Prezidentė yra inicijavusi pataisas dėl teismo posėdžių pertraukų trukmės ribojimo, tačiau teisėjai ne visuomet principingai vertina proceso dalyvių veiksmus piktnaudžiaujant procesu, pasinaudojus nedarbingumo lapeliais.
Prezidentė pabrėžia, kad Teisėjų savivalda taip pat turi prisidėti prie sklandžios teismų reformos eigos, kuomet nuo 2018 metų prasidės antrasis teismų stambinimo etapas. Ši reforma užtikrins patogesnę teismų sistemą visuomenei – sujungus apylinkių ir apygardų administracinius teismus, žmogui bus sudarytos galimybės kreiptis į arčiausiai esantį teismą, bus suvienodinti teismų darbo krūviai, todėl sprendimo byloje žmogus galės tikėtis kur kas greičiau nei iki šiol. Taip pat teismai turi toliau tęsti modernizaciją, elektroninių paslaugų tobulinimą.
