Artėja pirmasis advento – džiugaus ir maldingo laiko laukiant Kristaus atėjimo – sekmadienis. Įprastai šią dieną bažnyčiose šventinami kalėdaičiai, namie uždegama pirmoji advento vainiko žvakė.
Vilniaus arkivyskupijos informacija
Šaltinis – http://www.vilnensis.lt/el-naujienlaiskis-sekmadieni-prasideda-adventas/
Adventas
Iš lotyniško adventus kilęs žodis „adventas” reiškia „atėjimas“. Tai Įsikūnijimo slėpinys, Dievo Žodžio atėjimas į Mergelės Marijos įsčias ir tapimas žmogumi. Šis liturginis laikotarpis parengia mus švęsti Jėzaus gimimą Betliejuje.
Dabartinės apimties adventas paliudytas VI a. Romoje. Viduramžiais jis įgavo „mažosios gavėnios“ pavidalą pasninko ir atgailos dienomis. Atgailos aspektas iš advento nevisiškai išnykęs, jis ir toliau pabrėžiamas violetine liturginių drabužių spalva. Vis dėlto vyraujanti šio laiko gaida tebėra santūrus džiaugsmas dėl Išganytojo artumo, net jei šis artumas vis dar pridengtas.
Liturgija skatina apmąstyti Išganytojo atėjimą trimis lygmenimis.
Istoriniame praeities lygmenyje Kalėdos žymi Jėzaus atėjimo į pasaulį istorinį faktą apibrėžtu praeities momentu. Bažnyčia rengiasi Kalėdų šventei, atmindama ilgą žmonijos ir Izraelio laukimą prieš Išganytojui gimstant. Šia prasme liturgija ragina perskaityti ir apmąstyti didžiuosius pranašiškuosius ir mesijinius Senojo Testamento tekstus.
Dvasiniame dabarties lygmenyje Jėzus per savo malonę kasdien pas mus ateina dvasiškai. Jis stovi prie mūsų sielos durų ir beldžiasi. Per adventą girdime su šv. Jonu Krikštytoju susijusius tekstus. Auštant mesijiniams laikams, jis ragino žmones krikštytis ir duoti tikrų atgailos vaisių. Jo balsas, kadaise skambėjęs tyruose, dabar ragina mus parengti savo širdis Atpirkėjo atėjimui. Tai reiškia taip „ištiesinti“ mūsų gyvenimo takus, kaip taisomi keliai prieš atvykstant karaliui.
Eschatologiniam antrojo Kristaus atėjimo lygmenyje Jėzus, dabar karaliaujantis pas Dievą, savo Tėvą, pasaulio pabaigoje turi vėl ateiti pas mus „gyvųjų ir mirusiųjų teisti“. Advento laikas ypač primena šią perspektyvą, nes dabar laukdami antrojo Kristaus atėjimo, atsiduriame analogiškoje situacijoje, kaip ir Izraelio Gelbėtojo gimimo laukę Senojo Testamento teisuoliai.
Konkrečioje advento laiko tėkmėje eschatologinis lygmuo iškyla pirmiausia, nes šiai temai skirtas būtent pirmas advento sekmadienis. Dvasinis lygmuo pabrėžiamas antrąjį ir trečiąjį advento sekmadienį šv. Pirmtako Jono Krikštytojo pamokslais. Trečiojo sekmadienio įžangos giesmėje kviečiama džiaugtis Viešpaties artumu: Gaudete… Dominus propre est! – „Džiaukitės… Viešpats arti!“
Dabartinės apimties adventas paliudytas VI a. Romoje. Viduramžiais jis įgavo „mažosios gavėnios“ pavidalą pasninko ir atgailos dienomis. Atgailos aspektas iš advento nevisiškai išnykęs, jis ir toliau pabrėžiamas violetine liturginių drabužių spalva. Vis dėlto vyraujanti šio laiko gaida tebėra santūrus džiaugsmas dėl Išganytojo artumo, net jei šis artumas vis dar pridengtas.
Liturgija skatina apmąstyti Išganytojo atėjimą trimis lygmenimis.
Istoriniame praeities lygmenyje Kalėdos žymi Jėzaus atėjimo į pasaulį istorinį faktą apibrėžtu praeities momentu. Bažnyčia rengiasi Kalėdų šventei, atmindama ilgą žmonijos ir Izraelio laukimą prieš Išganytojui gimstant. Šia prasme liturgija ragina perskaityti ir apmąstyti didžiuosius pranašiškuosius ir mesijinius Senojo Testamento tekstus.
Dvasiniame dabarties lygmenyje Jėzus per savo malonę kasdien pas mus ateina dvasiškai. Jis stovi prie mūsų sielos durų ir beldžiasi. Per adventą girdime su šv. Jonu Krikštytoju susijusius tekstus. Auštant mesijiniams laikams, jis ragino žmones krikštytis ir duoti tikrų atgailos vaisių. Jo balsas, kadaise skambėjęs tyruose, dabar ragina mus parengti savo širdis Atpirkėjo atėjimui. Tai reiškia taip „ištiesinti“ mūsų gyvenimo takus, kaip taisomi keliai prieš atvykstant karaliui.
Eschatologiniam antrojo Kristaus atėjimo lygmenyje Jėzus, dabar karaliaujantis pas Dievą, savo Tėvą, pasaulio pabaigoje turi vėl ateiti pas mus „gyvųjų ir mirusiųjų teisti“. Advento laikas ypač primena šią perspektyvą, nes dabar laukdami antrojo Kristaus atėjimo, atsiduriame analogiškoje situacijoje, kaip ir Izraelio Gelbėtojo gimimo laukę Senojo Testamento teisuoliai.
Konkrečioje advento laiko tėkmėje eschatologinis lygmuo iškyla pirmiausia, nes šiai temai skirtas būtent pirmas advento sekmadienis. Dvasinis lygmuo pabrėžiamas antrąjį ir trečiąjį advento sekmadienį šv. Pirmtako Jono Krikštytojo pamokslais. Trečiojo sekmadienio įžangos giesmėje kviečiama džiaugtis Viešpaties artumu: Gaudete… Dominus propre est! – „Džiaukitės… Viešpats arti!“
Sekmadienių mišiolėlis „Gyvoji Duona”Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas
Šaltinis – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-11-29-adventas/36149.