Žymiam choreografui Krzysztofui Pastorui – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas

1788_a44dda9ff5a20f681de4479c68ae616b

Gruodžio 17 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą, Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikė choreografui Krzysztofui Pastorui. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto meno vadovas, choreografas Krzysztofas Pastoras apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už nuopelnus Lietuvos baletui ir šokio menui, baleto trupės garsinimą pasaulyje, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

„Krzysztofas Pastoras – ypatingas menininkas, pasaulinio garso choreografas, Lietuvos publikai padovanojęs nuostabius savo kūrinius, o, svarbiausia, įkvėpęs kūrybai jaunuosius lietuvių baleto artistus. Dėkojame maestro už jo talentą ir indėlį į Lietuvos baletą“, – sakė kultūros ministrė.

Krzysztofas Pastoras yra sukūręs baletų daugybei geriausių baleto trupių: Švedijos karališkasis baletas, Maskvos didžiojo teatro Baleto trupė, Škotijos baletas, Vašingtono baletas, Dresdeno opera ir baletas, Izraelio baletas, Flamandijos baletas, Lenkijos nacionalinės operos baletas (Góreckio Trečioji simfonija, 1994), Lietuvos nacionalinis baletas, Latvijos nacionalinis baletas, Dunojaus baletas, Vengrijos nacionalinis baletas, Brno nacionalinis baletas, Ankaros valstybinis baletas, Australijos baletas, Vakarų Australijos baletas, Naujosios Zelandijos karališkasis baletas ir Honkongo baletas. 2011 m. Krzysztofas Pastoras oficialiai pradėjo eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovo pareigas.

Vienas iškiliausių Europos choreografų jubiliejinei šventei pasirinko Vilnių, nors šiuo metu K.Pastoras vadovauja ir Lenkijos nacionaliniam baletui, be to, yra ilgametis Olandijos nacionalinio baleto kviestinis choreografas.

Krzysztofas Pastoras 1975 m. baigė Gdansko baleto mokyklą, tais pačiais metais tapo Lenkijos šokio teatro (Poznanė) trupės nariu, kur bendradarbiavo su Conradu Drzewieckiu. Nuo pirmųjų sukurtų baleto vaidmenų skleidėsi išskirtinis ir perspektyvus menininko talentas, jis tapo vienu ryškiausių jaunųjų baleto šokėjų. 1979 m. K.Pastoras persikėlė į Lodzės Teatr Wielki, 1983 m. tapo Liono (Prancūzija) Le Ballet de l‘Opera solistu, kur atliko pagrindinius vaidmenis Gray‘aus, Veredono, Hanso van Maneno, Kurto Jooso ir kitų žymių kūrėjų spektakliuose. 1985 – 1995 m. K.Pastoras šoko Olandijos nacionaliniame balete (Het Nationale Ballet), dirbo su choreografais Carolyn Carlson, Nilsu Christie, Nacho Duato, Rudi van Dantzigu, Janu Linkensu, Eduardu Locku, Hansu van Manenu, Maguy Marinu, Toer van Schayk, Nina Wiener ir Peteriu Wrightu. Solistas atliko vaidmenis klasikiniuose, neoklasikiniuose ir moderniojo šokio spektakliuose.

Pirmąjį baleto spektaklį K.Pastoras pastatė Lodzėje 1986 m. vykusiame tarptautiniame Gala pasirodyme. Sukūręs keletą baletų Olandijos nacionalinio baleto mokomosioms programoms, 1992 m. jis sukūrė itin gerai įvertintą baleto spektaklį, skirtą teatro repertuarui –„Šostakovičius – kamerinė simfonija“. Nuo 1995 m. K.Pastoras yra laisvai samdomas choreografas ir ilgainiui tapo tarptautinėje scenoje atpažįstamu ir vertinamu choreografu. Choreografo projektai nuolat įtraukiami į svarbiausių pasaulio festivalių (Olandijos, Edinburgo ir kt. festivalių) programas, su dideliu pasisekimu rodomi tarptautiniuose baleto konkursuose. K.Pastoras sukūrė daugiau kaip 50 baletų, tarp jų didelės sėkmės susilaukusius „Nereikia švelnumo…“, „Šviesoje ir šešėliuose“, „Kurtas Weilis“, „Don Žuanas“, „Tristanas“, „Pavojingi ryšiai“ ir Australijos baletui skirta „Fantastinė simfonija“. K. Pastoras dirba ir gimtosios Lenkijos nacionalinėje operoje Varšuvoje. Čia jis pastatė pagal Richardo Wagnerio muziką sukurtą baletą „Tristanas“. Iš karto po pirmųjų choreografo apsilankymų Varšuvoje teatro generalinis direktorius Waldemaras Dąbrowskis pasiūlė jam Lenkijos nacionalinės operos Baleto trupės meno vadovo vietą. Šis žingsnis suteikė trupei meninę nepriklausomybę ir leido ją paversti Lenkijos nacionaliniu baletu.

K.Pastoras buvo Groningene surengto tarptautinio choreografijos konkurso žiuri narys, Jaunųjų šokėjų Eurovizijos konkurso Varšuvoje, Niujorko tarptautinio baleto konkurso ir Lenkijos nacionalinio šokio konkurso Gdanske vertinimo komisijų narys.

2010 m. K. Pastorui buvo įteiktas prestižinis Lenkijos teatro artistų sąjungos apdovanojimas Terpsichorė. Lenkijos Respublikos kultūros ministerija ir Nacionalinio paveldo fondas 2011 m. skyrė menininkui aukščiausią šalies kultūrinį apdovanojimą – Gloria Artis aukso medalį už choreografinius laimėjimus visame pasaulyje bei pastangas keliant Lenkijos baleto meninį lygį ir prestižą.

Choreografas jau beveik 20 metų kuria Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Per tą laiką net septyni K.Pastoro baletai išvydo rampos šviesas Vilniuje: 2002 metais pastatytas Mindaugo Urbaičio baletas „Acid City“, 1997 ir 1998 metais įspūdingai inscenizuoti vienaveiksmiai baletai „Karmen“ (pagal G. Bizet ir R. Ščedrino muziką) ir „Vasarvidžio nakties sapnas“ (pagal F. Mendelssohno-Bartholdy kūrinį), kuriuose šoko to meto Lietuvos baleto žvaigždės Eglė Špokaitė, Mindaugas Baužys ir kt.

Per pastaruosius penketą metų K.Pastoras, kaip LNOBT baleto meno vadovas, Vilniuje pastatė „Tristaną ir Izoldą“ (2012), „Spragtuką“ (2014), „Bolero“ (2015), „Romeo ir Džuljetą“ (2016). K.Pastoras Vilniuje iniciavo nacionalinių baletų – Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlionio“ ir Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ – pastatymus. Taip pat pradėtos rengti choreografinės dirbtuvės „Kūrybinis impulsas“, leidžiančios atsiskleisti baleto trupės šokėjams nauju amplua. Šiame projekte debiutavęs jaunas choreografas Martynas Rimeikis jau sukūrė vienaveiksmį baletą didžiojoje scenoje „Visur kur mes nebuvom“, rengiasi naujo baleto premjerai 2017 metais. K.Pastoras sugeba atskleisti jaunų baleto šokėjų talentą, atskleisti jų kūrybinį potencialą.

Greta atnaujinamos klasikos („Don Kichotas“, „Spragtukas“) LNOBT baleto repertuaras pasipildo ryškių šiuolaikinių choreografų darbais (Itziko Galili „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“, 2015); numatoma Mauro Bigonzetti „Piaf“ premjera, 2017).

Krzysztofas Pastoras formuoja LNOBT baleto trupę, kuri aukštu profesiniu lygiu geba pateikti tiek klasiką, tiek šiuolaikinį baletą, kurios repertuarą puošia ir saviti nacionaliniai kūriniai.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija

Naujienos iš interneto