Lentvaris – labai ištikimas Trakų, legendinės Lietuvos sostinės, palydovas. Netoli jo – Gedimino Vilnius, o jame stūkso pilis, tarsi Trakų Salos pilies sesė. Lentvaris – netradicinis šalies miestas. Visų pirma, jis įvairiatautis, o, vadinasi, ir turintis problemų. Antra vertus, čia sudėtingi ir dvasiniai reikalai, todėl turime originalią bažnyčią, kurią mums pastatė grafas Vladislovas Tiškevičius. Ir vis laukiame kultūros centro, kurį būtų galima perkelti į suremontuotą buvusį kino teatrą.
Miestas kvėpuoja tarp gerumo ir nemažo blogio. Labai jaudinasi dėl savo paveldo likimo ir viliasi.
Pateikiame jau dešimtą trumpą fotoreidą, orientuotą į dokumentinį fotožvilgsnį ir įsitikinimą, kad naujas grafų Tiškevičių rūmų šeimininkas Ugnius Kiguolis „gydo“ dvarą.
Išties, rūmai buvo aptverti. Jie saugomi, o jų viduje girdėjosi grąžtų ir kūjo garsai. Įeiti neteko. Darbininkai tvorą užrakino. Kol kas tiek smagios žinelės.
Pilietinio bandymo tvarkele specialus laiškelis gerbiamam Ugniui Kiguoliui įdėtas į plastikinį maišelį ir paliktas tarp vartų spynos ir jos grandinėlių –
šalia buvo tvarkymo žymės ir Andrė parkas, kuris vasarą labiau panašus į džiungles, tik be beždžionių.
Jonas POČEPAVIČIUS
Projektą „Lentvario miesto kultūros paveldo sankirtos ir perspektyva“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
