Taip ilgai galvojęs.
Temos JUMS ieškojęs.
Aš kreipiuos į žmogų ratų keturių.
Moterį ar vyrą
Kaip į vairo lyrą,
Nes ir pats gal šimtų rozų JĄ turiu.
Štai TU sukapotas
Priešų-niekšų, rodos.
Nevilty priblokštas dvasinių skausmų.
Už langų bet žvengia
Auto laisvės tankas.
Toks dailus,taikingas.
Žengia
It, sakykim, nerimo namų.
Sėdai užu vairo.
Ir nėra jau žvairo
TAVO noro kerštui
Ir baismams kitiems.
TU-žmogus ir kelias.
Šypsos auto galios.
Na, garbė ir varštui.
O dievulio teismo, žinote, kaltiems.
Va, motoras šneka.
Auto mintį seka.
Nervas atsileidžia.
Akys pareigos.
Mašina į džiaugsmą tyliai-tyliai-lekia.
TAU nėra išgyti net kitos progos.
Jonas POČEPAVIČIUS