Europos akademinių mainų programos „Erasmus+” 30-mečiui skirtoje spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė akcentavo tarptautiškumo reikšmę kokybiškam mokslui ir studijoms.
„Norint aktyviai dalyvauti tarptautinėje studijų erdvėje būtina siūlyti tarptautinę mokslo ir studijų kokybę. Todėl Vyriausybė, siekdama sudaryti prielaidas kokybei augti, inicijuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo ir finansavimo sistemos pertvarką, kad būdamos konkurencingos ir matomos tarptautiniu mastu Lietuvos aukštosios mokyklos būtų patrauklios tiek gabiam Lietuvos, tiek užsienio jaunimui“, – sako ministrė J. Petrauskienė.
Ministrė pažymėjo, kad „Erasmus+” iniciatyva labai svarbi tiek Europai, tiek Lietuvai. Ji tarsi tiltas jungia Europos aukštąsias ir profesines mokyklas, taip pat darbdavius – per studentų praktikas. „Erasmus+“ plėtojami studentų ir dėstytojų mainai skatina bendradarbiauti ir pereiti į vienodą studijų kreditų sistemą.
Pasak ministrės, Lietuvos švietimo sistemai „Erasmus+“ programa davė galimybę įsijungti į tarptautinę idėjų apykaitą, o aukštosioms mokykloms konkuruoti tarptautiniu mastu. Kiekvienas studentas ar dėstytojas, išvykstantis kitoje šalyje pastudijuoti, pasistažuoti ar įgyti praktinių įgūdžių, naujas žinias ir kitokią patirtį parveža į Lietuvą. Iš kitos pusės – „Erasmus“ atvėrė galimybes į Lietuvos auditorijas kviestis užsienio dėstytojus ir studentus, turinčius kitokią patirtį ir kitokių žinių.
„Tarptautiškumas ir jo dėka įgytos tarpkultūrinės kompetencijos – itin svarbus ir konkurencingas gebėjimas XXI a. Ypač tai aktualu dabar, kai Lietuvoje studentų mažėja ir gebėjimas konkuruoti globalioje erdvėje, pritraukti studentus iš užsienio tampa itin svarbus mūsų aukštosioms mokykloms. Dėl demografinių priežasčių Lietuvos studentų skaičiui traukiantis, mūsų universitetams ir kolegijoms būtina orientuotis į tarptautinį kontekstą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė.
Kalbėdama apie Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo iššūkius ministrė pažymėjo nemažą į Lietuvą atvykstančių ir išvykstančių studentų disbalansą – dukart daugiau mūsų studentų važiuoja į užsienio aukštąsias mokyklas nei sulaukiame užsienio studentų.
1987 m. pradėjus veikti „Erasmus“ programai ja pasinaudojo 3 200 studentų. 2015 m. programa „Erasmus+“ net 678 000 europiečių sudarė galimybę studijuoti, mokytis, dirbti ir užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Per 30 metų ne tik suteikta parama daugiau kaip 5 mln. studentų, pameistrių ir savanorių, bet taip pat remti darbuotojų ir jaunimo mainai – iš viso padėta 9 mln. žmonių.
Lietuvoje „Erasmus“ programa augo kartu su visa Europa – buvo pradėta nuo studentų mainų, o šiuo metu programa apima visus švietimo sektorius. Lietuva prie „Erasmus“ prisijungė 1999 m., tuomet joje dalyvavo per 300 mūsų studentų. Nuo to laiko daugiau nei 40 tūkst. Lietuvos jaunuolių pasinaudojo galimybe pusmetį ar ilgiau pastudijuoti užsienyje, o mūsų aukštosiose mokyklose apsilankė beveik 19 tūkst. užsienio jaunuolių. Aktyviausiai mainuose dalyvauja Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, iš kolegijų – Kauno ir Vilniaus kolegijos, profesinių mokyklų – Alytaus ir Kėdainių profesinio rengimo centrai.
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyriaus informacija
