Pavasaris Lietuvoje neateina be tradicinių žemės budinimo apeigų. Nuo senų senovės čionykščiai žmonės stengėsi budinti gamtą ir išsijudinti iš žiemos stingulio patys. Pavasario lygiadienis – tai mistinis laikas, kuomet diena lygi nakčiai. Po jo dienos tik ilgesnės, šilumos ir saulės vis daugiau.
Palaikydamas tradiciją budinti ir išsibudinti, Vilniaus etninės kultūros centras kasmet kviečia vilniečius kartu sujudinti žemę ir žmones Šventaragio slėnyje.
Šiemet šventė „Tiltai“ apjungs pagrindines pavasario laikotarpio šventes – Lygiadienį, 40-ties paukščių šventę, Velykas, Jurgines – per jas visas senovės lietuviai pagarbindavo gamtą, atlikdavo apeigas, kurios, tikėdavo, skatina žemės vaisingumą, lemia gerą derlių.
Kiekviena šventė pamini vis kitą gamtos stichiją. Lygiadienio metu pagerbiama Saulė, šviesa, ugnis. Keturiasdešimties paukščių dieną pasitinkami parskrendantys paukščiai – gyvybės nešėjai. Velykų šventę net tik pagarbinamas prisikėlęs Kristus, bet ir marginami margučiai – pradžios, vaisingumo simbolis. Taip pat šlakstomasi vandeniu, siekiant apsaugoti šeimą, ūkį, sėklą, ruošiamą sėjai. Jurginių metu pirmą kartą išvarydavo gyvulius ganytis, o piemenims duodavo margučius, kad būtų sėkminga ganiava. Visų švenčių metu jaunimas supdavosi, įsūpuodamas naujus metus.
Šventė Vilniaus Šventaragio slėnyje (prie Lietuvos nacionalinio muziejaus) prasidės kovo 18 d. 20 val.
Šventės akcentus kurs skulptoriai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, fakyrų grupė „Žongliravimo menas“, Vilniaus miesto moksleiviai uždegs ugnies ženklus ir muzikos garsais viską palydės projektas „Tabalai“.
