Sigutės Ach miniatiūrų paroda „Pilnaties upių keliai“ yra pati spontaniškiausia iš visų. Ją sudaro piešiniai, gimę ne kaip iliustracija kam nors, o tiesiog iš pačios Sigutės įkvėpimo. Spontaniškai šios miniatiūros pradėjo ir keliauti po Lietuvos galerijas. Balandžio mėnesį paroda grįžta ten, kur buvo sukurta – į Vilnių, į Šlapelių muziejų, esantį pačioje miesto širdyje.
Tai ypatinga proga dailininkei, tad balandžio 7 dieną, 18 val., Sigutė Ach kviečia į parodos atidarymą, į pokalbį ir kelionę po savo kurtą pasaulį akvarelėse.
Sigute, kuo ypatinga ši paroda?
Vienas ypatingesnių šios kolekcijos bruožų yra kelionė. Nė viename paveiksle nebuvo pirminės idėjos, minties, kompozicijos. Jie gimė tarsi savaime, iš laiko, skirto poilsiui, kontempliacijai, nieko neveikimo – laiko, kurį leidžiu tyliai rymodama prie savo trobelės lango, žvelgdama į rytą arba vakarą.
„Nueik nežinia kur ir atnešk nežinia ką, bet nebūtinai atnešk“ – toks galėtų būti šios parodos moto. Šie kūriniai man tapo savo meninio mąstymo tyrinėjimų procesu, naujų sluoksnių ieškojimu ir labai žavingų atradimų mišiniu.
Šių paveikslų niekas nelaukė, jie nebuvo laukiami ir kaip iliustracijos. Tarsi eskizai, papaišymai nugulė stalčiuje ir metams bėgant vis pasipildydavo naujomis detalėmis. Taigi, daugelis šių darbų – ne vienų metų dienoraščiai.
Laikui bėgant įsijaučiau, įgudau pratęsti pradėtą mintį ir dabar ši paroda – tarsi slenkstis į naują etapą, kuriame manau atrasianti kitokią save.
Minėta kelionė aplink šią parodą netruko pasireikšti gyvai – „Pilnaties upių keliai“, pirmą kartą eksponuoti Klaipėdoje, vyko į Vilnių pora metų ir pakeliui aplankė nemažai Lietuvos miestelių.
Kodėl „Pilnaties upių keliai?“
Vienas paskutiniųjų šiai parodai kurtų paveikslų vadinasi „Pilnaties upių keliai“. Kai užrašiau šį sakinį, pajutau, kad tai ir visai kolekcijai tinkamas pavadinimas, nes ji sukurta per keletą metų, neskubant, tarsi plaukiant didele upe, svajojant mėnesienos šviesoje.
Kokios įžvalgos aplanko, žvelgiant į jau paruoštą eksponuoti parodą, ar nėra tuštumos pojūčio?
Kol kas nesijaučiu kažką pabaigusi, jau greičiau esu įtraukta į naują, labai mane dominantį procesą ir nekantraudama laukiu laisvų vasaros dienų, kad vėl su teptuku rankoje galėčiau tęsti savo spalvotus tyrinėjimus.
Šiais metais pasirodė naujas Jūsų meno albumas „Balta ir spalvota“, ar jis kaip nors susijęs su „Pilnaties upių keliais“?
O, labai tiesiogiai. Šis albumas – tai dar viena mano „piešimo į stalčių“ forma, kuri po aštuonerių metų tapo knyga „Balta ir spalvota“. Parodoje bus galima pamatyti kai kuriuos originalus, vėliau atspaustus minėtame albume.
Parodos atidarymas: balandžio 7 d., 18 val.
Vieta: Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Pilies g. 40, Vilnius.
Darbo laikas: trečiadieniais–šeštadieniais 11–17 val.; sekmadieniais 11–16 val.
Paroda eksponuojama iki balandžio 30 d.
