„Mėlynojo banginio“ aukas gelbėjanti studentė atskleidė sadistų kėslus

„Aš buvau tokia pat kaip ir tie vaikai, kurie pasiduoda manipuliuotojų įtakai. Buvau šokėja, rengiausi savitu stiliumi. Sykį mane bendramokslis mušė, varė iš suolo – mokytoja tai matė, bet jo nesustabdė. Man buvo labai skaudu“, – žurnalistei atskleidė 19 metų Ana Marija iš Lentvario, kuri gelbėjo „Mėlynojo banginio“ aukas. I-ąją straipsnio dalį skaitykite čia. Vilniaus universiteto studentė užsimojo padėti paaugliams, kurie jaučiasi, atstumti ir kuriuos bandoma įtraukti į žaidimą. Jai pavyko įkalbėti 12 metų mergaitę, verslininkų dukterį, pasitraukti iš „Mėlynojo banginio“. Tariamas žaidimas ją buvo taip paveikęs, kad moksleivė liovėsi lankyti teniso treniruotes, nenorėjo eiti į mokyklą. „Jos žvilgsnis atrodė tuščias, negyvas. Mergaitė buvo išsekusi, nes mažai miegodavo. Jai buvo neleidžiama su niekuo bendrauti. Kai supratau, jog mergaitė įtraukta į žaidimą, pirmiausia ją apkabinau. Tada kalbėjau apie galimybes, kurias ji praras, jei žais iki galo – nepamatys ateities, nepamils“, – pasakojo Ana Marija. Po kelių pokalbių mergaitė aprimo, vėl lankė mokyklą ir treniruotes. Ana Marija nuolat tyrinėja internetą, žino „Mėlynojo banginio“ istoriją. Studentė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aiškina apie internete slypinčius pavojus. 2 iš 7 nuotr.„Internete slepiasi žiaurių žmonių“, – įspėjo studentė Ana Marija iš Lentvario.R.Danisevičiaus nuotr. „Internetas nėra auklė, tai – voratinklis, kur gali slėptis žiaurių žmonių. Paauglio įkeltos nuotraukos gali būti panaudotos prieš jį. Būna, kad koks nors netikrą profilį susikūręs veikėjas pradeda šmeižti merginas, jas menkinti, peikti jų išvaizdą. Jos labai dėl to išgyvena. Bibliotekoje prie kompiuterio mačiau pilvotą, apsileidusį vyrą. Jis susikūręs gražuolio anketą ir rašinėja merginoms užgauliojančias žinutes, tuo mėgaujasi“, – pasakojo studentė. Iš įrašų siekia pasipelnyti Savižudybes skatinantis žaidimas internete! Ką daryti kad apsaugotume vaikus? Ana Marija įspėjo, kad internete plinta dar vienas žaidimas-iššūkis „Bėk arba mirk“. Anoniminiai stebėtojai ieško patiklių paauglių ir ragina perbėgti judrią gatvę. 3 iš 7 nuotr.„Internete slepiasi žiaurių žmonių“, – įspėjo studentė Ana Marija iš Lentvario.R.Danisevičiaus nuotr. Sužinoję, kur jie tai darys, sadistai patys tai filmuoja arba nurodo tai daryti paauglio draugui. Žurnalistės kalbinti jaunuoliai teigė, kad anonimai siekia iš vaizdo įrašų pasipelnyti – kuo daugiau peržiūrų, tuo daugiau pinigų prikapsi. Bet apie tokį pasipelnymo būdą nenumano tie, kurie rizikuoja gyvybe. Ana Marija paaiškino, kaip anonimai baugina. Jie atsiunčia žaidėjui nuorodą ir paprašo ją paspausti. Taip anonimas sužino kompiuterio IP adresą ir po to rašo, kad žino ir gyvenamąjį. „Jie meluoja. Jei vartotojas paspaus nuorodą, anonimas nesužinos gyvenamojo adreso, nebent vartotojas jį bus kur nors paskelbęs arba anonimas atsiųs virusą“, – aiškino interneto technologijų specialistas. Anonimas slėpėsi kaime Vienas stebėtojų, galbūt vertęs nepilnamečius vykdyti žaidimo „Mėlynasis banginis“ užduotis ir žalotis, – Šakių rajone gyvenantis 27 metų R.S., socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs Maksu. Vyras dirba pas ūkininką. Vienoje nuotraukų jis įsiamžinęs prie seno tvarto, kitoje – ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Maksas figūruoja jau dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie pradėti dėl kurstymo nusižudyti. Įtariama, kad vyriškis skatino žalotis keturiolikmetę, kuri įvykdė 25 „Mėlynojo banginio“ užduotis. Mergina ant rankos buvo išsipaišiusi ženklą, buvo verčiama žiūrėti siaubo filmus, labai anksti keltis. Tas pats Maksas, įtariama, vertė žalotis ir marijampolietę, gimusią 2005 metais. Mokyklos darbuotoja pastebėjo, kad moksleivės rankos supjaustytos. Mergina norėjo įtraukti į žaidimą daugiau bendraamžių. 6 iš 7 nuotr.Maksas iš Šakių rajono galbūt kurstė paauglius save žaloti.- Tyrėjams šakiškis aiškino, kad ir pats neva žalojosi. Tačiau vyras, regis, bando išsisukti. Žurnalistė matė jo susirašinėjimo kopiją – gavęs nuotrauką, kurioje nufotografuota suraižyta ranka, Maksas parašė, kad atsiųs kitą užduotį. „Facebook“ draugus vyras bando įtikinti, kad tai darė kažkas kitas pasinaudodamas jo anketa. Specialistė buvo šokiruota „Nereikia apsimesti, kad nieko nevyksta, ir kaip stručiams laukti sukišus galvas į smėlį. Būtina tokius atvejus viešinti, giliau pasikapstyti ir paieškoti, kas už to stovi, kas verčia tas baisybes į lietuvių kalbą. Prevencija geriau nei įsisiūbavusi krizė, kurią jau būna sunku suvaldyti“, – „Lietuvos rytui“ teigė Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Regina Klevinskienė. Specialistė žino dvi nepilnametes merginas, kurios buvo įsitraukusios į tariamą žaidimą. Viena jų gyvena Kelmėje, kita – Raseiniuose. Kelmės policija buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo nusižudyti – esą savižudybė ir kėsinimasis nusižudyti nėra nusikaltimas. „Kai gavau tokį raštą iš policijos, man plaukai pasišiaušė! Jei vaikas žalojosi, bet nenušoko nuo tilto, ar nereikia tirti?!“ – stebėjosi R.Klevinskienė. Ji pasiekė, kad balandžio 4-ąją tyrimas pagaliau buvo pradėtas, jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra. „Nuolat sulaukiu žinių iš mokytojų, kad paaugliai susižaloję, apsirišę rankas. Todėl manau, kad problema yra rimta. Pareigūnai, psichologai turi ne laukti, bet veikti. Kad neatsitiktų taip, kaip su prekyba žmonėmis – kai situacija taip toli pažengia, kad jos sustabdyti nebeįmanoma, lieka konstatuoti faktus ir rinkti statistiką. O tėvai, kad ir kokie užsiėmę, turi rasti laiko vaikams“, – kalbėjo R.Klevinskienė. Alytiškę išgelbėjo greita draugių reakcija Stasys Kasiulis Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras „Merginos, kuri ketino nušokti nuo tilto Alytuje, draugės vertos pagyrimo. Pamačiusios internete atsisveikino laišką jos greitai sureagavo, pareigūnai laiku atvyko prie tilto. Nors niekas iš klasės draugų anksčiau nepastebėjo, kad ji žaidė, yra požymių, jog moksleivę skatino tos blogybės kurstytojai. Kitą dieną po įvykio apsilankiau toje mokykloje. Moksleiviams patariau: jei jie gautų nepažįstamųjų žinutes apie žaidimą, kalbėtųsi su suaugusiaisiais. Taip pat jų prašiau pranešti apie draugą, kuris žaidžia. Mano vaikai – moksleiviai. Duktė pasakojo, kad apie šį žaidimą mokykloje paaugliai nemažai kalba ir yra tokių, kurie buvo pradėję, bet klasės draugai juos perkalbėjo. Bet yra uždaro būdo vaikų, kurie niekam neprasitaria. Todėl problema yra rimta, būtina apie ją kalbėti ir dirbti prevenciškai.“ Drąsina vaikus kalbėtis su suaugusiaisiais Jurgita Smiltė Jasiulionė Vaikų linijos psichologė „Kai paplito informacija apie savęs žalojimą skatinantį tariamą žaidimą, vaikai pradėjo apie tai kalbėti, skambinti ar rašyti į Vaikų liniją. Nors tikslaus gautų skambučių ar laiškų skaičiaus šia tema neturime, pastebėjome, kad nuo kovo mėnesio išaugo vaikų susidomėjimas šia tema. 7 iš 7 nuotr.Tėvai turi domėtis, kokiuose interneto puslapiuose naršo jų vaikai. M.Patašiaus asociatyvi nuotr. Dažniausiai vaikai skambina norėdami gauti daugiau informacijos apie šį žaidimą – klausinėja, ar tai pavojinga, ar tai tikrai vyksta. Kartais jie juokauja šio žaidimo tema. Pasitaiko ir tokių, kurie pasakoja apie tai, kad patys žaidžia ar pažįsta kitus, kurie save žaloja. Jei pokalbio metu kyla įtarimų, kad dėl žalojimosi vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, tokius vaikus nukreipiame į Bendrąjį pagalbos centrą arba sujungiame su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais. Svarbiausia žinutė, kurią siunčiame vaikams, – tai nėra žaidimas. Skatinti kitą žaloti save yra nusikalstama veikla, todėl drąsiname vaikus apie tokias situacijas pranešti šalia esantiems suaugusiesiems.“