Ar kada nors susimąstėte, iš kur kilo Lentvario miesto vardas? Arba kada Lentvaryje įsikūrė pirmieji gyventojai?
Ne kartą esu girdėjusi, kad Lentvario miesto vardas – tai dviejų žodžių: lenta ir varis, junginys. Kas bent šiek tiek prisimena Lentvaryje gyvavusius amatus ir fabrikus, dar pridurs, kad viename iš pirmųjų fabrikų, gausiai traukusiame žmones apsigyventi Lentvaryje, buvo gaminama vinys ir viela. Taigi, asociacija – vinys, viela, varis, lenta… Štai tau ir kilmė.
Tačiau tai ne vienintelė versija. Ta Lentvario miesto gyventojų dalis, kuri moka lenkų ar rusų kalbas, primins, kad kažkada Lentvaris vadinosi Landwarow (lenk.). Jie dar pridurs, kad šis miesto vardas aiškiai parodo, kad čia Tiškevičiaus pastatytas dvaras (lenk. dwor) bus prisidėjęs prie miesto šeimininko sprendimo pavadinti miestą Landwarow (lenk.).
Nors antroji miesto vardo kilmės istorija man visada patikdavo labiau, visada žiūrėdavau į ją lyg į mįslę, kurią reikia įminti. Taigi, vieną dieną ėmiau ieškoti Lentvario miesto šaknų. Panaršiusi internete aptikau vieną labai seną komentarą, kuriame buvo pasakojama apie Lentvaryje rastus archeologinius radinius. Netekau žado. Lentvaryje? Archeologiniai radiniai? Turbūt juokauja… Kadangi komentare nebuvo nurodyti jokie literatūros šaltiniai, nusprendžiau patikrinti šią istoriją ir surasti faktų.
Kuomet Vladislovas Tiškevičius nusprendė perstatyti dvarą, jis pakvietė archeologą ir istoriką Adomą Honorį Kirkorą1, kad tas atliktų archeologinį tyrimą. Taigi, tyrimo metu A. H. Kirkoras rado didelį kurganą, kuriame buvo bronzinė urna, kabėjusi ant grandinių2. Urna priminė didelį katilą nišoje, padarytoje iš porcelianinių plytelių, o prie jos buvo rasta metalo dirbinių: kalavijas, ietys, pentinai, žąslai ir paskatos. A. H. Kirkoras pabrėžė, kad tokio tipo bronzinės urnos yra laikomos didele retenybe.
Yra žinoma, kad senovės lietuviai po mirties degindavo velionio palaikus, o jo kape užkasdavo viską, kas tam žmogui buvo brangu: žirgą, medžioklės įrankius, ginklus. Manoma, kad senovėje žmonės tikėjo, jog po mirties žmogus išlieka tuo, kuo buvo žemiškajame gyvenime. Todėl kartu su velioniu laidodavo jam reikalingus rakandus ir kasdienius daiktus, kurie teikė naudą gyvenant žemėje. Dalį A. H. Kirkoro paminėtų eksponatų galima pamatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus naujajame arsenale.
Tokio tipo kurganai yra paplitę visoje Vidurio Rytų Europoje ir visoje Azijoje. Kitose šalyse yra rasta ir masinių kapaviečių, kuriose yra daugiau nei vieno žmogaus palaikai. Taip pat randama ir pavienių kurganų, kurie priklausė svarbesniems asmenims ir dažniausiai yra vadinami „karališkais kurganais“. Sprendžiant iš panašių pavienių kapaviečių, galima daryti išvadas, kad žmogus, kurio palaikus rado Lentvaryje, buvo svarbus.
A. H. Kirkoras savo archeologinio tyrimo išvadose nurodė, kad Lentvaryje surasti radiniai gali būti datuojami XII–XIII a. Tuo remiantis, galima daryti išvadą, kad Lentvario gyvenvietė gyvavo jau nuo to laikotarpio.
Šitas faktas mane vėl privertė prisiminti miesto vardo kilmės versijas. Jeigu Lentvaryje jau buvo kažkas palaidotas, reiškia, ta vieta kažkaip vadinosi. Bet kaip? XII–XIII a. Lietuvos žemėlapių nėra gausu ir netgi tuose esančiuose nerasi mažų gyvenviečių, jeigu jos nebuvusios strategiškai svarbios arba jose nebuvo pasiklydęs koks nors vokiečių vienuolis.
Prisiminiau istorijos pamokas ir Vygando iš Magdeburgo kronikas, kuriose jis rašė apie XIV a. Lietuvą ir tokias gyvenvietes kaip Vilnius ir Trakai. O šalia Trakų juk yra ir Lentvaris. Skaitydama Vygando kronikas lotynų kalba, pastebėjau įdomų žodį Lantwere, kuris buvo parašytas didžiąja raide: „Wytaudum dixisse quibusdam ut fixe starent propre terre defensionem vulgariter Lantwere.“ Logiška, jeigu žodis parašytas didžiąja raide, tai jis gali būti vardas, vietos arba vandens telkinio pavadinimas. Šis ir toliau kronikose kartojamas žodis turi paaiškinimą: „Eiusmodi defensiones vel „Lantwere“ passim in finibus terraem, qui faciles erant adilu extruetae erant. Constabant ex fossis et vallis vel sepibus, quantum fieri poterat munitis. Euismodi „Landwehre.“3.Vygandas iš Magdeburgo buvo vokietis, todėl žodį Lantwere paaiškinimuose parašė vokiškai. Pasirodo, kad senovės germanų kalboje yra žodis Landwehr arba Lantwere. Autorius rašo, kad Lantwere, tai toks fortifikacijos tipas, padarytas iš apkasų ir griovių. Vygando teigimu, Vytautas įsakė atidžiai saugoti pasienyje esančius Lantwere. O Susan Reynolds knygoje „Fiefs and Vassals: The Medieval Evidence Reinterpreted“ kalba apie lantwere kaip apie įprastą valstybės apsaugos pareigą4.
Kadangi Trakai Viduramžių Lietuvoje buvo labai svarbūs, nenuostabu, kad Lentvaryje galėjo būti vienas iš tokių pasienio fortifikacijos darinių. Na, iš čia ir tokia hipotezė apie Lentvario vardo kilmę ir pirmuosius gyventojus. Nerandama šaltinių, iš kurių būtų galima spręsti, kada tiksliai ir kaip gausiai buvo apgyventos Lentvario žemės, tačiau čia rastas kurganas ir kiti archeologiniai radiniai mums byloja apie gilesnę Lentvario miesto praeitį, negu kad visi lentvariečiai kada nors galvojo.
Karolina PETROVSKAJA, Lentvaris–Mančesteris
______________________________________________
1 Adomas Honoris Kirkoras (Adam Honory Kirkor, g. 1818 Slivine (buv. Mogiliovo gub.) totorių kilmės bajorų šeimoje, m. 1886 Krokuvoje) – archeologas ir publicistas. Mokėsi Mogiliovo ir Vilniaus gimnazijose, dirbo Vilniaus iždo rūmuose, Vilniaus gubernijos statistikos komitete, čia dirbdamas susipažino su Vilniuje gyvenusiais mokslininkais, rašytojais E. Ir K. Tiškevičiais, T. Narbutu, J. I. Kraševskiu, J. Jaroševičiumi, L. Kondratovičiumi (V. Sirokomle) ir kitais, palaikė ryšius su S. Daukantu, M. Valančiumi, M. Akelaičiu. 1855 m. Vilniuje įkūrus Senienų muziejų, vadovavo jo Istorijos ir archeologijos skyriui. 1854–1856 m. jis kasinėjo pilkapius ir kapinynus Lietuvoje (Trakų, Varėnos, Švenčionių r.) ir Baltarusijoje. 1856 m. išleido pirmąjį vadovą „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ (Przechadzki po Wilnie i jego okolicach). Žr. Lietuvių mitologija: iš Norberto Vėliaus palikimo, t. 1, sud. Ramunė Vėliuvienė, Vilnius: Mintis, 2013.
2A. H. Kirkor: „Случается находить и одинокие курганы, замечательной величины. Въ Лантваровъ, близь Вильна, въ такомъ кургане найдена бронзовая урна, въ роде большаго котла, висевшая на железныхъ цепяхъ, въ нише, устроенной изъ изразцовъ, а при ней мечь, копья, стремя, удило, шпоры из желъза. Такого рода бронзовые урны вообще считаются большою ръдкостью.“
3 „[…] et ita transeunt VI miliaria in die vienunt in Tracken, ubi post quietem noctis in crastino tendunt ad silvam malam, Magister et totus exercitus, in qua steterunt sub custodia audiuntque ibidem a quodam Lithwano captivato, Wytaudum dixisse quibusdam ut fixe starent propre terre defensionem vulgariter Lantwere. […] Eiusmodi defensiones vel „Lantwere“ passim in finibus terraem, qui faciles erant adilu extruetae erant. Constabant ex fossis et vallis vel sepibus, quantum fieri poterat munitis. Euismodi „Landwehre“ a. 1362. Magister ordinis a Wilia usque ad Mimilam prope Kauen extrui jussit; Cfr. Yoigt T.Y. 152–153. Eliam Lindelblait p. 99. huiusmodi munitiones commemorat.“
4 „References to general duties in defence of the country (lantwere) and building or mannaging fortifications continue to occur twelth- and thirteenth-century documents.“
Projektą „Lentvario miesto kultūros paveldo sankirtos ir perspektyva“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
