Dirbame su dideliais duomenų kiekiais, žiūrime itin aukštos raiškos turinį ir žaidžiame sudėtingus žaidimus. Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai dalinasi patarimais, kaip SSD diskas gali pagerinti naudojimosi kompiuteriu patirtį bei į kokius parametrus atsižvelgti, jei šiais metais nuspręsite įsigyti naują laikmeną.
Šiuo metu diskų talpa, kuria yra aprūpinti nešiojami kompiuteriai, daro vis mažesnę įtaką konkretaus modelio pasirinkimui. Taip yra todėl, kad laikmenų kainos jau senokai nukrito taip, kad kiekvienas gali nesunkiai patenkinti reikalingos atminties poreikius. Tačiau čia atsiranda naujas aspektas – greitis.
SSD diskai su 3D NAND atmintimi – efektyvi atmintis kiekvienam
SSD atminties gamybos technologija yra vystoma nuo 1970-ųjų, t.y. nuo to laiko, kai iš puslaidininkių sukurtos atmintys buvo naudojamos „IBM“ kompiuteriuose. Tokių laikmenų kainos reikšmingai viršijo finansines vidutinio dydžio įmonių galimybes, jau nekalbant apie privačius kompiuterių naudotojus. XXI a. pradžioje išplitę elektroniniai įrenginiai lemė išaugusį flash atminties poreikį, kuris turėjo įtakos greitesnei technologijų plėtrai ir kainų mažėjimui.
Tačiau tik pastaraisiais metais SSD diskai atpigo taip, kad leisti sau juos įsigyti gali praktiškai kiekvienas turintis kompiuterį asmuo. Galima teigti, kad pamažu SSD diskai išstumia iš rinkos HDD kietuosius diskus. Dar visai neseniai visos puslaidininkių laikmenos naudojo V-NAND lustus, kurie buvo gaminami tokių technologijų pagrindu:
SLC (angl. Single Level Cell) – atminties elementas gali saugoti vieną informacijos bitą. Tai našiausias ir patvariausias sprendimas. Tokie diskai įprastai naudojami tik serveriuose.
MLC – atminties elementas gali saugoti du bitus informacijos. Ši technologija naudojama aukštesnės klasės SSD diskuose, skirtuose vartotojų rinkai.
TLC – atminties elementas gali saugoti tris bitus informacijos. Šis sprendimas taikomas pigesniuose SSD diskuose, skirtuose mažiau reikliems naudotojams.
Nuo 2014 m. rinkoje pradėjo rastis laikmenos, išnaudojančios 3D NAND atmintį. Skirtumas čia susijęs su atminties elementų išdėstymu, kurie naujos technologijos atveju yra išdėstyti sluoksniais. Šis sprendimas leidžia tokiame pačiame paviršiuje sutalpinti didesnį kiekį atminties elementų, taigi laikmenos gali turėti didesnę talpą išlaikydamos tuos pačius matmenis. Kiti santykinai naujos technologijos privalumai – ilgesnis elementų gyvybingumas bei didesnė įrašymo ir nuskaitymo sparta.
Jungtis, sąsaja ir protokolas – kokie skirtumai?
Tai trys pagrindiniai elementai, kurie turi įtakos SSD disko matmenims ir našumui. Jungties, sąsajos ir protokolo dėka yra įmanoma komunikacija tarp atminties laikmenos, pagrindinės plokštės ir operacinės sistemos. Jungtis – tai lizdas, kurio dėka laikmena prijungiama prie pagrindinės plokštės. Sąsaja apibūdina disko ir jo valdiklio sujungimo būdą. Protokolas apibūdina valdiklio ir operacinės sistemos komunikacijos būdą.
Stacionariuose ir nešiojamuose kompiuteriuose kelis metus buvo naudojama SATA jungtis, kuri anksčiau buvo taikoma HDD diskų prijungimui. Šios jungties standarto rūšis naudoja to paties pavadinimo sąsają, kuri sulaukė net trijų kartų: SATA 1, SATA 2 ir SATA 3. Pagrindiniai skirtingų kartų sąsajų skirtumai slypi duomenų įrašymo ir nuskaitymo greičiuose. Greičiai, kuriuos siūlo šiuo metu diskuose taikomos sąsajos:
- SATA I – 150 MB/s
- SATA II – 300 MB/s
- SATA III – 600 MB/s
- PCIe – > 1 GB/s
Šiuo metu pažangiausiu standartu yra M.2. jungtis, kuri naudojama tiek stacionariuose, tiek nešiojamuose kompiuteriuose. Pagrindinis jos privalumas – matmenys. Suderinama atminties laikmena užima mažiau vietos nei nešiojama pendrive tipo atmintis. M.2. jungtis gali naudoti SATA sąsają arba kur kas pažangesnį PCIe standartą. Šiuo metu jau pasenusį AHCI protokolą keičia NVMe – technologija, sukurta nuo nulio specialiai greitoms puslaidininkėms laikmenoms. Ji pasižymi mažais vėlavimais ir leidžia atlikti daugiau operacijų per sekundę tuo pačiu mažiau apkraunant procesorių. Norint naudotis laikmena, palaikančia NVMe, būtina turėti pagrindinę plokštę su UEFI sąsaja.
Nešiojami SSD
Šiais laikais dauguma mažų ir vidutinių dydžių failų galime saugoti naudodamiesi įvairiomis paslaugomis, pavyzdžiui: „Google Drive“, „Dropbox“ ir „Outlook“. Prie jų galime turėti prieigą iš bet kokio įrenginio, kuris pasižymi tinklo jungiamumu. Tai lemia, kad mažos talpos nešiojamų laikmenų populiarumas mažėja ir rinkoje liks tik tokie įrenginiai, kurie siūlys ką nors tokio, ko dar ilgai negalės pasiūlyti paslaugos debesyje, pavyzdžiui greitą didelio kiekio duomenų perdavimą. Čia kalba apie didelės talpos USB atmintinukus (pendrive) ir nešiojamus SSD diskus. Nešiojamus SSD diskus šiuo metu siūlo tik „Plextor“, „Samsung“, „ADATA“ ir „SanDisk“, tačiau artimiausiu metu tikrai atsiras daugiau tokių įrenginių. Skirtingai nei USB atmintinukai (pendrive), nešiojami SSD diskai pasižymi didesnėmis įrašymo ir nuskaitymo spartomis bei žymiai didesniu gyvybingumu.
Kokia situacija su HDD diskais?
Pirmomis 2017 m. savaitėmis pasaulį apskriejo informacija, susijusi su vienos didžiausios HDD diskų gamyklos, priklausančios „Seagate“ kompanijai, uždarymu. Tikslas – sumažinti diskų gamybą nuo 55–60 mln. įrenginių per ketvirtį iki 35–40 mln. Tokių drastiškų žingsnių priežastis – mažėjanti paklausa HDD diskams.
Nepaisant to, HDD diskai – tai idealios laikmenos archyvavimui ir didelio duomenų kiekio atsarginės kopijos kūrimui. Įprastai tokio tipo duomenų mums prireikia retai, todėl aukščiausio lygio nuskaitymo ir įrašymo spartos čia nėra tokios svarbios. HDD diskai dar ilgai bus naudojami NAS serveriuose, kaip papildomi diskai galinguose kompiuteriuose ar kaip pagrindinis – pigesnėse konstrukcijose.
Patarimas
3D NAND, M.2, PCIe ir NVMe – tai pagrindiniai terminai, su kuriais, pasak Varle.lt kompiuterinės technikos specialistų, turėtų susipažinti kiekvienas, kas 2017 m. planuoja atnaujinti savo stacionarų ar nešiojamą kompiuterį arba įsigyti visiškai naują įrenginį. Kokybiška atminties laikmena – tai efektyvesnis produktyvumas, malonesnės pramogos ir didesnis joje saugomų duomenų saugumas.
