Maltoje vyko mokėjimo agentūrų direktorių konferencija, kurioje pristatyta ne tik geroji Lietuvos patirtis optimizuojant tiesioginių išmokų mokėjimus, bet ir naujas BŽŪP modelis, kuriuo siūloma pereiti nuo ūkininkų kontrolės prie pažeidimų prevencijos.
„Šiuo metu taikoma tiesioginių išmokų mokėjimo schema iš ūkininkų reikalauja nemažai laiko skirti biurokratinėms procedūroms, įsigilinimui į teisės aktus, reikalavimų išmanymui. To būtų galima išvengti pasitelkiant šiuolaikines priemones, kurios leistų išmokas gauti net nepildant paraiškos, tačiau pokyčių įgyvendinimui būtini ir ES teisyno pakeitimai“, – sako Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas. Šiuolaikinių priemonių dėka taptų nereikalingos ir ūkininkų patikros.
Konferencijoje NMA vadovas skaitė pranešimą apie Lietuvoje naudojamas šiuolaikines administravimo ir kontrolės priemones bei taikomas technologijų naujoves. Lietuva – viena lyderiaujančių šalių pagal tiesioginių išmokų avansų mokėjimo greitį. Praėjusiais metais, sumažinus neatitikimų paraiškose skaičių ir operatyviai atlikus patikras vietoje, tiesioginių išmokų avansas buvo išmokėtas 99,7 proc. pareiškėjų, o iki metų pabaigos 96 proc. jų jau buvo sulaukę ir likusios išmokų dalies. Kartu mūsų šalis yra ir viena pirmųjų, pradedančių naudoti „Sentinel“ vaizdus patikroms atlikti, o pagalbą vertinant klientų dokumentus jau teikia naujasis paraiškų vertintojas robotas.
„Efektyvų mokėjimo agentūrų darbą ateityje turėtų užtikrinti ne kontrolė, o pažeidimų prevencija“, – pabrėžė Erikas Bėrontas. Lietuva kartu su kolegomis iš Italijos taip pat pristatė naują BŽŪP modelį, kardinaliai supaprastinantį paramos teikimo mechanizmą, sumažinantį administracinę naštą tiek ūkininkui, tiek agentūrai. Pasak Eriko Bėronto, šiuolaikinės priemonės, tokios kaip palydovinės nuotraukos, leidžia mokėti tiesiogines išmokas nereikalaujant iš ūkininkų pildyti paraiškų. Pasitelkdami inovacijas, agentūrų darbuotojai jau artimiausiu metu galės matyti, ką ūkininkai augina, kokius gyvulius laiko, remiantis gauta informacija, vykdyti mokėjimus, taip išvengiant nereikalingų biurokratinių procedūrų, paraiškų pildymo, patikrų ir kt.
Tuo tarpu agentūrų specialistai dėmesį skirtų išankstiniam konsultavimui, pažeidimų prevencijai, informavimui, kokių dokumentų ir kada reikia. „Ūkininkas tiesiog ūkininkautų, o agentūra, matydama registrus, palydovines fotonuotraukas ir kitą informaciją, greitai išmokėtų priklausančias išmokas“, – siūlomo modelio privalumus akcentuoja Erikas Bėrontas. O tokių sankcijų kaip neteisingas deklaravimas, dvigubas deklaravimas, nešienauti plotai, vėlavimo sankcija tiesiog neliktų. Neliktų ir patikrų, kartu ženkliai sumažėtų paramos administravimo kaštai. Modelis galėtų būti taikomas jau naujuoju programiniu laikotarpiu bei būtų realus žingsnis siekiant supaprastinti paramos teikimo mechanizmą.
Siūlymo pagrindu buvo parengtas memorandumas, kurį pasirašyti sutiko visi konferencijoje dalyvavę ES mokėjimo agentūrų vadovai. Jame Europos Komisija raginama 2021-2027 m. laikotarpiu pereiti nuo kontrolės prie prevencijos sistemos, efektyviai išnaudojant šiuolaikinių technologijų galimybes. Memorandumas Europos Komisijai bus pateiktas artimiausiu metu. NMA savo ruožtu yra pasirengusi pateikti visus reikalingus duomenis bei žinias ir padėti pertvarkyti paramos administravimo bei kontrolės procesus, siekiant efektyvesnio BŽŪP įgyvendinimo, o taip pat drauge su EK atstovais įvertinti naudą bei rizikas.
NMA informacija
