2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto organizuota konferencija-forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.
Konferencijoje pasisakė Stasys Tumėnas (LR Seimo Kultūros komiteto narys), Virginijus Jocys (Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas), Gintautas Gegužinskas (Pasvalio savivaldybės meras), dr. Filomena Kavoliutė (Vilniaus universiteto docentė), prof. dr. Rimantas Kanapėnas (Pasvalio kraštiečių draugijos pirmininkas), dr. Juozas Pabrėža (Šiaulių universiteto docentas), dr. Daiva Vaišnienė (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė), dr. Dalia Kiseliūnaitė (Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros profesorė), Rita Palčiauskaitė (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vadovė), Agnė Jasinavičiūtė (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja), Vitas Girdauskas (VšĮ „Sintautų akademija“ vadovas), Audronė Vyšniauskienė (Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė), dr. Artūras Judžentis (Vilniaus dailės akademijos docentas), dr. Laimutis Bilkis (Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas), Zenonas Lapėnas ir Jekaterina Dotienė (VĮ „Registrų centras“ atstovai).
Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad vietovardžių išsaugojimo klausimą analizavusios valstybinės institucijos – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – 2015–2017 m. atsakymuose į raštiškus paklausimus ir svarstymų protokolinėse nutartyse besąlygiškai pripažįsta, jog senųjų kaimų (ir viensėdžių) vardai yra nenuginčijama Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė. Tačiau jau kelintus metus Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės narių, mokslininkų ir visuomenininkų pasitarimuose nerandama optimalių sprendimų, kaip išspręsti vietovardžių (konkrečiai – išnykusių kaimų vardų) naikinimo problemą. Būtent dėl to dar kartą svarstytas šis Lietuvos kultūrai, istorijai, lietuviškai tapatybei ir pilietiškumui svarbus klausimas.
– Pritardami ir dar kartą akcentuodami, kad tradiciniuose vietovardžiuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūrinio palikimo dalis,
– konstatuodami, kad iš gyvenamųjų vietovių sąrašo jau yra išbraukta tūkstančiai kaimų pavadinimų (tradicinių vietovardžių) pradedant sovietmečiu (1959–1989 m. išbraukta 5,6 tūkst.) ir baigiant šiais laikais, kai pagal dabar galiojančią įstatyminę bazę neapibrėžtos būsenos yra likę 4 000 kaimų ir viensėdžių vardų, dėl to atskirose savivaldybėse ir toliau išbraukiami istoriniai kaimų pavadinimai iš juridinės vartosenos (kaimui likus be gyventojų ir trobesių jo teritorijai suteikiamas gretimos gyvenamosios vietovės pavadinimas),
– pabrėždami, kad kaimų ir viensėdžių senieji pavadinimai yra svarbi valstybės kultūros paveldo dalis, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė,
konferencijos–forumo dalyviai rezoliucijoje pareiškia:
1. Raginame Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę sustabdyti kaimų ir viensėdžių vardų išbraukimą iš juridinių dokumentų, priimant atitinkamas įstatymo pataisas.
2. Siūlome oficialiai pripažinti vietovardžius Lietuvos nematerialiąja kultūros paveldo vertybe.
3. Kviečiame vietovardžių – kaimų ir viensėdžių vardų – išsaugojimo ir įpaminklinimo darbą priskirti prie svarbiausių ir visuotiniausių Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo sukakties minėjimo programos darbų, numatant tų darbų tąsą ilgalaikėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės fiksavimo, mokslinių tyrimų, sklaidos darbų programose.
4. Raginame Lietuvos savivaldybių asociaciją ir atskiras savivaldybes pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus lydinčius aktus neatidėliojant sudaryti vietovardžių (išnykusių ir esamų kaimų bei viensėdžių vardų) išsaugojimo ir įpaminklinimo komisijas, taip pagerbiant ten gyvenusių bendruomenių atminimą.
5. Vertiname VĮ Registrų centro kuriamą „Istorinių gyvenamųjų vietovių“ sluoksnį Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviame žemėlapyje REGIA ir pritariame, kad jame būtų pažymėtos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusių istorinių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos, tai laikant pirmuoju etapu sovietmečiu panaikintų kaimų ir viensėdžių vardų atstatyme de jure.
6. Raginame valstybines mokslo ir žinybines bei visuomenines institucijas, kuriant ir tvarkant interaktyvias rašytinių duomenų ir grafinės informacijos duomenų bazes bei svetaines, formuoti integralią sistemą ir siekti teisingo vietovardžių vartojimo bei tikslaus jų vietos pažymėjimo.
7. Kviečiame savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių atstovus dalyvauti vietovardžių įpaminklinimo darbe, laikinais ar ilgalaikiais informaciniais ženklais pažymint esančio ar panaikinto kaimo pavadinimą kaimų vietovėse, prie kaimų senkapių ar kitose su kaimais susijusiose vietose.
8. Skatiname bendruomenes įpaminklinant vietovardžius meninėmis priemonėmis, parodyti tinkamą pagarbą vietos tarmei, tokiu būdu praturtinant bendrinę kalbą ir išsaugant etnografinių regionų savitumą ir patrauklumą.
9. Kviečiame į kaimų vietovardžių įpaminklinimo darbą įsitraukti rajonų mokyklų bendruomenes, vietos tautodailininkus, kūrybingai išnaudojant technologijų, pilietinio ir neformalaus ugdymo pamokas, o vietovardžių daugialypę vertę ir prasmę pasitelkti, rengiant pažintines krašto keliones.
Etninės kultūros globos tarybos informacija
