Viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijai dėl Trakų valdininkų korupcijos bylos eigos, svarstymų, kad byla užtruko ilgiau nei kitos bylos, o nuteistiesiems skirtos bausmės per švelnios, pateikiame bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos trumpą komentarą.
- Bylą sudaro 39 tomai (vienas tomas – daugiau kaip 200 lapų).
- Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausiami nuteistieji, daug liudytojų. Gynėjai nuolat teikė įvairius prašymus ištirti papildomas aplinkybes.
- Byloje 2015 m. kovo 6 d. buvo skelbiama pertrauka, nes nuteistasis Vytautas Petkevičius vėl buvo išrinktas į Trakų rajono savivaldybės tarybą ir turėjo neliečiamumo statusą. Buvo laukiama, kada bus surengtas pirmas savivaldybės tarybos posėdis, ir nuo to laiko tarybos nariui Vytautui Petkevičiui neliečiamumo statusas nebegalios. Be to, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija sprendė klausimą dėl rinkimų rezultatų panaikinimo Trakų rajono savivaldybėje. Todėl bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į rudenį.
- 2016 m. buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktų išslaptintų operatyvinės veiklos subjekto (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos) pažymų dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo, pranešimų (pagrindžiančių operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų teisėtumą), pagal kurių duomenis buvo parengti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimai.
Kodėl Lietuvos apeliacinis teismas sušvelnino bausmę?
Nagrinėjamoje byloje buvo paduota aštuoniolika apeliacinių skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio.
- Apeliantai skunduose neigė nuteistųjų kaltę ir prašė juos išteisinti.
- Teisėjų kolegija išteisino Trakų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėją Danę Rudelienę, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
- Nuteistiesiems – Trakų rajono savivaldybės merui Vytautui Petkevičiui, jo pavaduotojui Sauliui Raščiauskui ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Leonardui Karnilai – buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
- Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kriminalinė bausmė negali būti laikoma kerštu dėl padarytų nusikaltimų arba įrankiu priversti kaltininkus pripažinti juos padarius. Be to, skiriant bausmes ir jas individualizuojant buvo atsižvelgta į tai, kad praėjo pakankamas laiko tarpas nuo nusikaltimų padarymo pradžios, jų ištyrimo, bylos nagrinėjimas užsitęsė daugiau kaip devynerius metus, per kuriuos nuteistieji Leonardas Karnila, Saulius Raščiauskas ir Vytautas Petkevičius nepadarė kitų nusikalstamų veikų, o tai rodo, kad pats procesas atliko prevencinę funkciją.
- Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgė tiek į tarptautinę, tiek į nacionalinę teisę, kurioje pripažįstama, kad bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu praėjus ilgam laiko tarpui po nusikaltimų padarymo yra pagrindinės ir tinkamos priemonės bausmės tikslams pasiekti.
- Nuteistiesiems Leonardui Karnilai, Sauliui Raščiauskui ir Vytautui Petkevičiui buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų
Saulius Raščiauskas vykdymas buvo atidėtas su sąlyga, kad jie laikysis paskirtų teismo įpareigojimų. Priešingu atveju jie turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiesiems negalėjo būti taikytas pirmosios instancijos teisme, nes tai leidžiantis įstatymo pakeitimas įsigaliojo tik 2015 m. kovo 24 d. Šiems asmenims paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės: sumokėti apie 941 euro įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
- Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog Vytautui Petkevičiui, Leonardui Karnilai ir Sauliui Raščiauskui paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jų socialiniams ryšiams, nenutrūkstamai nuteistųjų darbinei veiklai.
Vilma Budėnienė,
Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai
