Merei Editai Rudelienei – puokštė iš nešienautos pievos
Trakų rajono valdžia pirmadienį Lentvario seniūnijoje negausiai susirinkusius lentvariškius supažindino su dar vienu Bevardžio ežero želdinių pertvarkymo projektu, kurio pavadinimas „Teritorijos prie Bevardžio ežero Lentvaryje želdynų kūrimo ir tvarkymo supaprastinto techninio darbo projekto preliminarūs sprendiniai“.
Susirinkimo pradžioje lentvarietė Ona Staniulionienė priešais salėje su pavaldiniais sėdinčią Trakų rajono savivaldybės merę Editą Rudelienę padėjo puokštę iš nešienautų pievų prie Bevardžio ežero. Puokštėje buvo ne tik šių metų augalai, bet ir nuo praėjusių metų likę nenušienautos žolės. O. Staniulionienė sakė, kad želdinius rytinėje Bevardžio ežero dalyje kai kas vadina šabakštynu, o tikrasis šabakštynas yra prie Bevardžio ežero nešienaujamoje pievoje, kur veisiasi erkės ir mėtosi įvairios šiukšlės – čia, pagal ankstesnį projektą, turėjo būti pasivaikščiojimo ir poilsio zona.
O. Staniulionienė priekaištavo, kad metamos didelės lėšos poilsio zonos kūrimui prie ežero, į kurį iš lietaus kanalizacijos vamzdžio kartais bėga ne tik lietaus nuotekos, kaip liudininką nurodžiusi Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių Darių Kvedaravičių.
Kiti kalbėję lentvariečiai piktinosi, kad Lentvario mieste daug kertama sveikų medžių, kaip pavyzdį nurodė iškirstus medžius prie bažnyčios, Geležinkelio gatvėje ir kitose miesto vietose. Buvo nurodytos ir nukirstos liepos, augusios ant grotos, Lentvario dvaro parke.
Lentvariečiai prašė pagalbos 2010-08-23, kai Lentvario seniūnija buvo pradėjusi beatodairiškai kirsti pelkės, kurią išvalius atsirado Bevardžio ežeras, pakraščiuose (apsauginėje zonoje) augančius gluosnius ir kitus želdinius. Po kreipimosi į Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, želdinių niokojimas buvo sustabdytas.
Kiti susirinkimo dalyviai siūlė pirmiausia sutvarkyti nuotekų kanalizaciją Klevų alėjos gatvėje, nes būtent iš kanalizacijos vamzdyno sklinda dvokas, bet daug kas dėl to kaltina krūmais apaugusį ežerą.
Gyventojai prieštarauja – savivaldybė negirdi
O. Staniulionienė šių metų gegužės 31 d. pateikė Trakų rajono savivaldybei savo siūlymus dėl šio projekto. Pareiškime nurodė, kad teritorija, kurioje planuojama vėl tvarkyti želdinius, patenka į jau 2014 metais užbaigto projekto dalį, kuris buvo finansuojamas iš ES fondų lėšų. Pagal įvykdytą projektą, medžiai ir krūmai rytinėje ežero dalyje buvo privalomai palikti, todėl jų negalima iškirsti. Šiuos želdinius privalo prižiūrėti Lentvario seniūnija.
Pasak O. Staniulionienės, dabar pateikiamas projektas – nesuprantama veikla.
Dėl šio projekto kolektyvinį pasiūlymą Trakų rajono savivaldybei 2017-06-15 pateikė ir vienuolika Lentvario gyventojų, reikalaudami, kad želdiniai rytinėje Bevardžio ežero dalyje nebūtų naikinami.
Trakų rajone paplito efektyvi želdinių kirtimo naujovė. Jeigu parašai prašymą nukirsti mieste augantį neavarinį medį ir pareigūnai tokio leidimo neišrašo, būk kantrus, palūkėk metus, kitus ir vėl rašyk prašymą, jeigu dar nesirašo, dar palūkėk, kol pareiškimą peržiūrės kiti pareigūnai ir pasiseks.
Panašiai elgiasi ir Trakų rajono savivaldybė. Kai buvo paskelbtas ežerėlio (3,6 ha) prie geležinkelio stoties valymo projektas, gamtą mylintys lentvariečiai 2011-08-29 parašė Aplinkos apsaugos agentūrai kolektyvinį prašymą.
Susipažinę su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išvadomis, Lentvario gyventojai prieštaravo dėl želdinių, augančių ežero pakrantėse, kirtimo, nes parengtame ežero valymo projekte buvo numatyta medžius ir krūmus iškirsti. Gyventojai pareiškime nurodė, kad šių želdinių oazė yra natūrali ir efektyvi apsauginė priemonė, slopinanti šalia esančios geležinkelio stoties traukinių intensyvaus judėjimo keliamą triukšmą ir mažinanti teršalų kiekį, patenkantį nuo geležinkelio stoties į gyvenamąjį rajoną. Gyventojai nurodė, kad prie ežero augantys karklai ir gluosniai bei kiti medžiai puošia aplinką, be to, ši žalumos oazė yra paukščių buveinė, ir siūlė želdinių ežero pakrantėse neiškirsti. Prie gyventojų prašymo buvo pridėtas Biologijos mokslų daktaro Rišardo Kuzmos laiškas, kuriame nurodyta, kad buvo atlikti šios pelkėtos vietovės moksliniai tyrimai, kurie parodė, kad ši vietovė yra tikras gamtos rezervatas su turtinga augmenija ir gyvūnija. 1970 m. ši vietovė buvo paskelbta draustiniu. R. Kuzma siūlė šio unikalaus draustinio nesunaikinti, kad išliktų turtinga augmenija ir gyvūnija.
Komisija, išnagrinėjusi šiuos siūlymus „Galutinėje atrankos išvadoje dėl planuojamos ūkinės veiklos Bevardžio ežero Lentvario mieste valymo poveikio aplinkai vertinimo ( 2011 09 27 Nr. (2.2)-A4-2588), nurodė, kad krūmai kertami tik nuo pietinės, vakarinės ir šiaurinės dalies. Planuojamos veiklos metu bus šalinami tik tie medžiai, kurie yra sausi, išpuvę ar išlūžę. Veiklos metu rytinėje Bevardžio ežero dalyje, prie pėsčiųjų tako esantys želdiniai bus išsaugoti.
Nurodymas buvo įvykdytas, bet į paliktus želdinius buvo kėsintasi ne kartą. 2015 m. vasario mėnesį prie Bevardžio ežero neteisėtai buvo kertami želdiniai. Paskaičiuota žala 5100 eurų. Leidimą kirsti želdinius buvo pasirašę Lentvario seniūnijos vyriausioji specialistė Vida Brazionienė ir Trakų rajono savivaldybės architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė.
Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys 2015-04-16 įsakymu parašė papeikimą I. Neverovskienei už netinkamą pareigų vykdymą bei už tai, kad veikdama savo motinos O. Levulienės sugyventinio Jan Ramanausko atžvilgiu, kuriam buvo išduotas leidimas medžiams kirsti, neišvengė ir nesiėmė veiksmų interesų konfliktui išvengti.
Dar vienas bandymas kirsti želdinius pietinėje ežero dalyje, Dzūkų gatvėje, buvo pastebėtas 2015 m. gegužės mėnesį. Gyventojų iškviesti aplinkosaugininkai sustabdė želdinių kirtimą. Želdinius kirto bendrovės „Trakų paslaugos“ darbininkas, kas davė nurodymą kirsti medžius, nepaaiškėjo. Buvo apkaltintas darbininkas, bet teismas jį išteisimo.
Trakų rajono savivaldybė tarsi keršydama Lentvario gyventojams už pastangas išsaugoti prie Bevardžio ežero želdinius, užsispyrusiai siekia sunaikinti želdinius būtent rytinėje ežero dalyje, kur yra dar išlikęs jaukus gamtos kampelis. Sunku suprasti, kodėl jį norima sunaikinti, juk dabar siūlomame projekte aikšteles reikėtų įrengti pietinėje ir šiaurinėje dalyje, kur plyti tuščios pievos ir yra tvirtas gruntas, tačiau savivaldybė, kaip tyčia, planuoja šias aikštelės įrengti rytinėje dalyje, kur siekia iškirsti medžius ir net gruntu užpilti pelkėtą ežero pakraštį, nors pagal Aplinkos agentūros sprendimą tai daryti draudžiama.
„Palikti negalima kirsti“
Projektą rengusi bendrovė „Daugėla“ darbą atliko, galima teigti, su netikslumais, Pagal pavadinimą projektas turėtų būti skirtas želdynų kūrimui ir tvarkymui, o svarstant projektą paaiškėjo, kad projektas skirtas didelės dalies dabar esančių želdinių, natūralios aplinkos, paukščių ir kitos gyvūnijos buveinės naikinimui. Šioje ekologišku požiūriu nedėkingoje miesto dalyje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikšteles, paplūdimio tinklinio aikštelę, lauko treniruoklių aikšteles, riedučių parką ir t. t. Savivaldybės klerkai nesurado sveikesnės ir saugesnės aplinkos vaikų žaidimo aikštelėms ir ketina įkurdinti juos, kur daugiau triukšmo, transporto ir traukinių keliamo triukšmo ir skleidžiamų teršalų. Ar saugu bus vaikams žaisti šalia geležinkelio stoties, kuri kriminogeniniu atžvilgiu yra mažiausiai saugi?
Projekto sumanytojų sutelktas dėmesys į pelkėtą vietovę, išmestos didžiulės lėšos ežerėlio valymui ir visiškai neužbaigus šių darbų, vėl kuriami abejotini projektai. Racionaliai mąstant visi numatyti aktyviam laisvalaikiui ir sportui skirti įrenginiai turėtų būti įrengti prie Lentvario didžiojo ežero, ne transporto apsuptyje, o ekologiškoje ir sveikoje aplinkoje. Kažkodėl savivaldybė visiškai pamiršo Tiškevičių dvaro sodybos parką, kur galima būtų skirti lėšų jo tvarkymui ir parką užkariauti bebaigiančių Sosnovskio barščių naikinimui.
Trakų rajono savivaldybė jau yra supažindinusi lentvariečius su Lentvario paplūdimio projektu. Todėl stebina, kad nepradėtas įgyvendinti šis projektas su ten numatytais sporto ir kitais aktyviam laisvalaikio praleidimui skirtais įrenginiais, o lėšos švaistomos pelkės tvarkymui.
Projekto vykdytoja bendrovė „Daugėla“ atliko Bevardžio ežero teritorijoje želdinių detalią inventorizaciją. Kruopščiai suskaičiavo ne tik brandžius medžius, bet ir smulkesnius. Paskelbė, kad aptiko net 132 invazinius uosialapius klevus, kuriuos privalu iškirsti. Jeigu yra Aplinkos ministerijos nurodymas šiuos klevus iškirsti, tai ar savivaldybės aplinkosaugininkai patys negalėjo šių medžių atpažinti ir iškirsti?
Želdiniai prie tako, vedančio į geležinkelio perėją, palei Bevardį ežerą, rytinėje dalyje, nebuvo tvarkomi, nebuvo šalinami net išdžiūvę. Nors Trakų rajono savivaldybė 2015-04-15 buvo sudariusi sutartį su bendrove „Trakų paslaugos“ dėl želdinių (vėjovartų, išdžiūvusių, nulūžusių) sutvarkymo, augančių prie Bevardžio ežero, pietinėje ir rytinėje pusėje, todėl rytinės dalies želdiniai, rudenį, nukritus lapams, atrodė kaip apleisti brūzgynai. Susidaro įspūdis, kad tai buvo daroma specialiai, siekiant suformuoti nuomonę, kad šie želdiniai ne estetinį pasigėrėjimą keliantis masyvas, ne paukščių buveinė, o viso labo tik „šabakštynas“. Tad dabar paklausus gyventojų, ar palikti šiuos želdinius, gali išgirsti ir siūlymų panaikinti „šabakštyną“. Tokie gyventojai eidami pro šiuos želdinius negirdi, nepastebi ten gyvenančių paukštelių, negirdi jų čiulbesio.
Susirinkimo metu Rasa Puzinienė sakė, kad reikia iškirsti šiuos želdinius ir atverti erdves. Ji ir kiti nesusimąsto, kad atvėrus erdves, niekas neapsaugos nuo vėjo, atskriejančio iš želdinių neapsaugoto lauko. Ne vasaros sezono metu, vėjas atšiaurus ir praeivių nedžiugina.
Bendrovės „Daugėla“ užsakymu želdinių inventorizaciją vykdęs Aleksandro Stulginskio universiteto lektorius dr. Julius Bačkaitis susirinkimo metu taip pat siūlė krūmus iškirsti, nes, neva jie nevertingi. Želdinių žinovas vertina tik atskirus želdinius, o visuma, gyvūnija, ekologinė nauda nevertinama.
Jau buvo ne kartą rašyta ir sakyta, kad naikinat želdinius prie Bevardžio ežero bus nutraukta žalioji miesto jungtis su šalia dunksančiu miško parku (už Klevų alėjos gatvės) ir su želdynais, nusidriekiančiais iki Naujojo Lentvario bei Grigiškių miškų, o iš kitos pusės – su mišku, augančiu prie Lentvario ežero ir su grafo Tiškevičiaus dvaro sodybos parku bei toliau esančiais miškais.
Atrodo, kad žalioji jungtis projekto iniciatoriams yra smulkmena, nors aplinkos apsaugos įstatymai įpareigoja žaliąsias miesto jungtis išsaugoti.
Kodėl Lentvario miestui Trakų rajono pareigūnai vis parengia projektus, kuriuos įgyvendinant reikia kirsti medžius. Dabar lentvariečiams reikia kovoti, kad nebūtų sunaikinti želdiniai rytinėje Bevardžio ežero dalyje šalia Klevų alėjos gatvės, teko kovoti dėl medžių, augusių Bažnyčios, Geležinkelio, Klevų alėjos gatvėse. Tik Lentvario gyventojų pastangomis buvo atsisakyta Lentvario bibliotekos statybos miško parke. Kultūros paveldo sergėtojams teko sustabdyti kotedžų statybą Lentvario dvaro parko pašonėje, „Norfos“ parduotuvė taip pat iškilo tarp juodųjų pušų. Parduotuvės statytojai buvo įpareigoti atsodinti iškirstus 14 medžių ir papildomai pasodinti 30 medžių, deja, iki šiol medžiai nepasodinti.
Kęstutis PETKŪNAS, Lentvaris
Projektą „Lentvario miesto kultūros paveldo sankirtos ir perspektyva“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
