In memoriam Eglė Patiejūnienė

2017 m. liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė. Ji buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus universiteto docentė.

Iš Druskininkų kilusi mokslininkė baigė studijas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedroje 1987 m. ir tais pačiais metais pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute, buvo priimta į Instituto aspirantūrą. Ją pabaigusi dirbo Instituto Senosios literatūros skyriuje.

Moksliniai E. Patiejūnienės interesai buvo labai platūs, apėmė XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūrą lotynų ir lenkų kalbomis (istoriografinius, kultūrologinius, konfesinius, poleminius, tipologinius jos aspektus), taip pat LDK ir Mažosios Lietuvos lietuviškąją raštiją, Donelaitį, artificiozinės literatūros žanrus, literatūrinę emblemiką, heraldinę poeziją.

Humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Mãžosios literatūros formos XVI–XVII a. LDK spaudiniuose“ apgynė Vilniaus universitete 1993 m. Vėliau parengė fundamentalios reikšmės monografiją Brevitas ornata: Mãžosios literatūros formos XVI–XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudiniuose, kuri buvo išleista 1998 m.

1991 m. pradėjo dėstyti tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto (nuo 2012 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) Lituanistikos fakultete. Čia nuo 1999 iki 2014 m. buvo pagrindinė jos darbo vieta. Pastaruosius kelerius metus vėl dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, vykdė mokslinius projektus. LEU Eglė Patiejūnienė dėstė senosios lietuvių literatūros bei XIX–XX a. pradžios lietuvių literatūros kursus, taip pat lotynų kalbą ir kelis laisvai pasirenkamus dalykus. Nuo 2012 m. ji buvo LEU Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentė. Savo pagarsėjusį senosios literatūros kursą, lotyniškąją LDK literatūrą, nuo 2014 m. docentė dėstė ir VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedroje.

E. Patiejūnienė buvo studentų mylima dėstytoja,  palikdavusi jiems ryškų įspūdį, per savo paskaitas žaižaravusi ir energingai perduodamomis žiniomis, ir plačia erudicija, ir sąmoju, pasižymėjusi įtaigia nepakartojama iškalba ir ekspresija, vienos iš studenčių pavadinta „mūsų Cicerone“.

Ateityje ji bus vertinama ir kaip mažųjų formų senosios literatūros fundamentinio tyrimo autorė, daugelio aktualių naujų tyrimų temų pradininkė. Visi jos darbai išsiskyrė novatoriškumu ir aukšta moksline kokybe.

Tarp E. Patiejūnienės vertimų yra ir prozos, ir poezijos autoriai, nuo renesansinių Petro Roizijaus, Augustino Rotundo tekstų iki barokinių: Remigijaus Smiarovskio „Mistinio fontano“, Kazimiero Jono Vaišnoravičiaus dienoraščio ar XVII a. Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pamokslų. Į mūsų kultūros istoriją ji įeis kaip didelės apimties tekstų – Andriaus Rimšos Dešimtmečio pasakojimo, Luko Gurnickio Dvariškio vertėja, bet svarbiausias jos darbas lituanistikai – ilgai lauktas Motiejaus Strijkovskio Kronikos pirmosios dalies vertimas, kurį spėjo pabaigti, tačiau parengti spaudai ir išleisti bus artimiausia kolegų užduotis.

Net ir jau ilgą laiką autorei sunkiai sergant vienas po kito pasirodė jos recenzuoti svarbių LDK šaltinių leidimai. Lenkijoje buvo išleista lenkų ir lietuvių tyrėjų knyga apie iki tol nežinotą autorių Pranciškų Malkotą ir Jonui Karoliui Chodkevičiui skirtą jo kūrinį, kurį ji ne tik išvertė, bet ir buvo pagrindinė leidinio lietuviškosios dalies rengėja. Leidybos dar laukia ir kai kurie kiti mokslininkės vertimai.

Draugų, kolegų, artimųjų atmintyje Eglė išliks kaip ryški, gyvybinga, neprilygstamu talentu ir energija trykštanti asmenybė, aistringo užsidegimo mokslininkė, šviesus, dosnus, nuoširdus ir sąžiningas žmogus.

Atsisveikinimas su Egle Patiejūniene Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų g. šeštadienį, liepos 22 d. nuo 16 iki 21 val. ir sekmadienį, liepos 23 d. nuo 8 iki 14 val., laidotuvės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Lankytojų prašoma atsinešti po vieną baltą žiedą.

Gedulinės Mišios velionei atminti šeštadienį 18 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.