ČIA
Lentvario tremtinių bendruomenės iškilios narės BRONĖS DAUDIENĖS garbingas jubiliejus, aiškiausiai pabrėžęs, jogei giminės sveika valia bei atmintis ir yra Tautos šventa istorija, kurią raudonveidžiams redaguoti pritrūksta Motinos – Lietuvos – deguonies.
BRONĖ – grynakraujė dzūkė ir jos vyras, tų pačių 1948 metų tremtinys, ALFONSAS DAUDA, kilę iš vieno Varėnos rajono BURBONIŲ kaimo, kur šiandien šeimininkauja liuosas vėjas, vis paklysdamas to pavieto miške ties budinčiu žilu Piliakalniu, gerai menančiu BRONĖS brolį, Lietuvos partizaną ir poetą STASĮ KUODZEVIČIŲ (Stasys Kuodzevičius, „Priimk, Tėvyne, mano kuklią auką“, Vilnius: BALTO print, 2013, 324 p.)
Tokia buvo okupantų misija: Tremtinius – krašto žiedą – į giltinės stovyklas, o jų kaimus ištrinti iš Tėviškės paviršiaus.
Bet, kur rūsti lemtis temėtė Tremtinio gyvybingą Sėklą, ten dygo Grįžusių Tėvynėn naujos sodybos.
Ir, aišku, DAUDŲ poros doromis rankomis sutverta Lentvaryje, kur vystosi nemirtingas derlius – du sūnūs, dukra, anūkai ir proanūkiai.
Ir ištikimybė tai Žemei, kurią mylėjo ir didvyriškai gynė Protėviai.
Jonas POČEPAVIČIUS
2017 09 23
