Rugsėjo 10 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai brolijos nariai Tadas ir Laura Ringiai davė amžinuosius įžadus Pasauliečių pranciškonų ordine. Jų pasveikinti atvyko pasauliečiai pranciškonai iš Vilniaus šv. Pranciškaus ir Bernardino bei šv. Mikalojaus brolijų, Trakų parapijos bendruomenės nariai. „Trakų žemės“ redakcija kreipėsi į TADĄ RINGĮ, prašydama pristatyti Pasauliečių pranciškonų ordiną ir prisiminti kelią, vedusį jį su žmona Laura Bažnyčios link.
Gal galėtumėte skaitytojams pristatyti Pasauliečių pranciškonų ordiną?
Pasauliečiai pranciškonai – tai moterys ir vyrai (popiežiai, vyskupai, kunigai ir pasauliečiai), gyvenantys (ar to trokštantys) ir besistengiantys gyventi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelija. Esame tokie patys kaip ir kiti – silpni, klystantys, klumpantys, bet visada trokštantys ir vėl atsikelti, atsiprašyti Dievo ir sekti paskui jo sūnų Jėzų Kristų. Visada buvo ir bus norinčių kuo labiau supanašėti su Kristumi. Vienas iš tokių buvo šv. Pranciškus Asyžietis, kuris skaitė Evangeliją ir stengėsi pažodžiui ją vykdyti, atsisakė visų turtų, socialinės padėties visuomenėje, kad galėtų būti pačiu mažiausiu, kad galėtų būti broliu tiems, kurie nebebuvo vadinami žmonėmis: elgetoms, vargšams, raupsuotiesiems.
Vieną dieną šv. Pranciškui besimeldžiant priešais šv. Damijono kryžių, Viešpats pakvietė jį tokiais žodžiais „Pranciškau, eik ir atstatyk mano namus, kurie, kaip matai, griūva.“ Pažodžiui supratęs Nukryžiuotojo kvietimą, pradėjo restauruoti tris Asyžiaus apylinkės bažnyčias: San Damiano, San Pietro della Spina ir San Maria degli Angeli (Porciunkulės). Jis tai darė su tokia meile ir atsidavimu, kad netrukus prie šv. Pranciškaus prisijungė pirmieji vyrai, tapę pirmaisiais ordino broliais. Moterys su šv. Klara taip pat susižavėjo naujuoju gyvenimo būdu ir sekė Pranciškaus pramintu keliu paskui Jėzų Kristų. Taip to neplanuodamas šv. Pranciškus įkūrė 2 ordinus – vieną vyrams (1209 m.), kitą moterims (1212 m.). Netrukus nutiko taip, kad ėmė irti šeimos, nes vyrai norėjo sekti paskui Pranciškų, o moterys – paskui Klarą. Šv. Pranciškus buvo įsitikinęs, kad tai nėra gerai, todėl po ilgų maldų suprato, kad ne tik kunigai ar vienuoliai gali eiti šventumo keliu, bet kiekvienas vyras ir kiekviena moteris yra pašaukti į šventumą. Taip 1221 m. šv. Pranciškus įkurią trečiąjį – Pasauliečių pranciškonų – ordiną (OFS), anksčiau vadintą Atgailos brolių ir seserų ordinu.
Pasauliečių pranciškonų ordino nariai įžadais įsipareigoja šv. Pranciškaus pavyzdžiu gyventi Evangelija ir laikytis Bažnyčios patvirtintos Regulos.
Kada Jūsų šeima susidomėjo Pasauliečių pranciškonų veikla?
Prieš maždaug 3-us su puse metų pajutome su Laura, kad mums nebeužtenka tik sekmadieninių šv. Mišių, kad norisi kažko daugiau, kažko gilesnio. Aš tarp žmonių pasijutau vienišas, todėl pradėjau ieškoti bendruomenės, su kuria galėčiau kartu eiti tikėjimo keliu. Prabėgo keli ieškojimų ir maldų mėnesiai prašant Dievo parodyti, ką daryti toliau, kur eiti. Ir vieną dieną mano maldos buvo išklausytos –
visai netikėtai atradau Pasauliečių pranciškonų ordiną. Skaičiau internete viską, ką tik apie juos buvo galima rasti. Kuo daugiau skaičiau, tuo labiau mane viliojo jų veikla. Galiausiai nutariau, kad reikia susipažinti su pasauliečiais pranciškonais realiame gyvenime. Susiradau internete artimiausios brolijos, kuri yra Lentvaryje, ministrės telefono numerį. Renku jį, jaudulys veržiasi per kraštus, širdis daužosi krūtinėje. Ir? Pasirodo trūksta vieno skaičiaus! Tada parašiau jai elektroninį laišką ir vėl su jauduliu kasdien tikrinau el. paštą. O atsakymo vis nėra.
Po savaitės tylos nutariau parašyti elektroninį laišką Vilniaus regiono ministrui Algimantui Andziuliui (OFS). Bet ir iš jo tyla… Tačiau mano pastangos galiausiai buvo vainikuotos – po maždaug mėnesio vieną dieną radau jo atsakymą su nurodytu teisingu Lentvario brolijos ministrės telefono numeriu. Nieko nelaukęs paskambinau jai ir pasakiau, kad noriu daugiau sužinoti apie pasauliečius pranciškonus ir pasiūliau susitikti. O ji atsakė, kad geriausia būtų man nuvažiuoti į Kretingą, ten po poros dienų vyko Nacionalinis pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo kongresas, ir taip pamatyčiau viską savo akimis. 2014 m.
rugpjūčio 15 d. kartu su vilniečiais pranciškonais pasauliečiais išvykau į Kretingą. Po trijų dienų, praleistų kartu su jais, aš supratau, kad čia ta bendruomenė, kurios aš taip ieškojau. Mane labiausiai sužavėjo jų draugiškumas, plačios šypsenos veiduose, tai, kaip jie vienas su kitu bendrauja. Pasijutau kaip šeimoje, kaip namie su savo broliais ir seserimis.
Kaip tampama pasauliečiais pranciškonais?
Į Pasauliečių pranciškonų ordiną įsijungiama per vietinę broliją. Ordino nariu tampama per įvesdinimo (postulantūros) ir ugdymo (noviciato) laikotarpius bei įžadų laikytis Regulos davimą. Postulantūra trunka 9 mėnesius, noviciatas – 2-us metus. Paprastai prieš postulantūrą būna dar kelių mėnesių dalyvavimo brolijos gyvenime laikotarpis. Taigi, kol gali duoti įžadus ir tampi visateisiu ordino nariu, praeina maždaug 3 metai. Šiuo laikotarpiu postulantai ir noviciai yra intensyviai ugdomi, jie studijuoja pranciškoniškuosius šaltinius, aktyviai dalyvaujama brolijos gyvenime, ugdymo seminaruose ir rekolekcijose. Ir tik praėjus ugdymo programą yra leidžiama arba neleidžiama duoti amžinuosius įžadus.
Papasakokite, kokia yra įžadų suteikimo procedūra?
Įžadai yra viešas ir iškilmingas bažnytinis aktas, kuriuo kandidatas, atmindamas iš Kristaus gautą pašaukimą, atnaujina Krikšto pažadus ir viešai patvirtina savo asmeninį įsipareigojimą gyventi Evangelija pasaulyje, sekdamas Pranciškaus pavyzdžiu ir laikydamasis OFS regulos.
Įžadai duodami šv. Mišių metu, kuriuos priima vietinės brolijos ministras.
Kokią veiklą dabar Jūs su žmona Laura vykdysite Trakų parapijoje ir ne tik?
Veiklos spektras yra labai platus, todėl svarbu nesiblaškyti. Reikia įsiklausyti, ko nori iš mūsų Dievas, o ne mes patys, kur Jis mus kviečia per mūsų broliją ar parapiją, kuriai priklausome. Konkrečių veiklų dar nespėjome aptarti su broliais ir seserimis.
Šiuo metu pagal išgales stengiamės dalyvauti Trakų parapijos veikloje: pagal poreikį šv. Mišių metu Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje daliju Komuniją, su sūnumi Dominyku patarnauju per šv. Mišias, su Laura priklausome Šv. Rašto skaitymo grupei, Šv. t. Pijaus užtarimo maldos grupei, kartu su parapijos savanorių grupe ir kunigu vikaru Rimu Kalmatavičiumi lankome ligonius VšĮ Trakų ligoninėje, vieną kartą nešiau Komuniją seneliams į namus. Tikimės ir toliau pagal išgales prisidėti prie parapijos veiklos.
Kiek šiuo metu pranciškonų pasauliečių yra Trakų rajone, Lietuvoje ir visame pasaulyje?
Lietuvoje pasauliečių pranciškonų šiuo metu yra beveik 500. Lentvario brolijai priklauso 12 brolių ir sesių su amžinaisiais įžadais ir 2 novicės. Trakuose esame 3 su amžinaisiais įžadais. Mūsų ordino internetinėje svetainėje www.ofs.lt skelbiama, kad Pasauliečių pranciškonų ordinas visame pasaulyje turi per 360 tūkstančių brolių ir seserų, kurie pasklidę po 116 valstybių.
Prisiminkime Jūsų kelią Bažnyčios link.
Mano šeima nėra religinga, bet turėjau močiutę, kuri buvo tikinti ir mane jau nuo mažų dienų vesdavosi į bažnyčią, vėliau patarnaudavau šv. Mišių metu. Tačiau paauglystėje ir studijų metais buvo visko. Manau, kad, kaip ir daugelis žmonių, ieškojau savo kelio, tik ne visada tame kelyje buvo vietos Dievui. Tiesa, vienu metu buvo laikotarpis, kai rimtai galvojau apie kunigystę. Gal ir būčiau tapęs kunigu, bet tuo metu sutrukdė pradėtos ir dar nebaigtos studijos. Vėliau buvau statistinis katalikas, užtrenkęs duris Jėzui Kristui. Bet Jis buvo kantrus, stovėjo už durų ir laukė, kada vėl jas atversiu ir įsileisiu Jį į savo širdį – tik šį kartą jau visiems laikams. Ir tai nutiko. Durys pačios atsivėrė 2013 m. kovo 13-osios vakare, kai buvo išrinktas naujasis popiežius Pranciškus. Negaliu nusakyti žodžiais, kas tą vakarą nutiko, bet nuo to momento mano ir žmonos Lauros gyvenime atsirado vietos ir Jėzui Kristui.
Kaip skatinate savo atžalų religingumą?
Auginame 3 vaikus – Dominyką (7 metai), Liuciją (5 metai) ir Jokūbą (1 metai). Mūsų pareiga rodyti jiems pavyzdį, supažindinti su tikėjimu. Stengiamės vaikus pagal jų galimybes įtraukti į veiklas, kuriose patys dalyvaujame, kad Bažnyčia ir gyvenimas joje nebūtų jiems svetimas.
Laura Ringienė, paklausta apie įsitraukimą į pasauliečių pranciškonų gretas, teigė, kad jos vyras daug domėjosi jų veikla, o ji buvo nuošalyje:
Vieną dieną jis man paskambino ir pasakė, kad jį kviečia važiuoti į Nacionalinio pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo kongresą Kretingoje. Aš nusprendžiau likti namie su vaikais. Iš Kretingos jis grįžo labai patenkintas ir pasakė, kad rado, ko ieškojo, o aš pasakiau, kad eisiu ten, kur ir jis.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
