Jis idėjinis žmogelis,
Pasak vagio, muk-durnelis.
Neapmoka tiktos oro,
Mesdamas kasdieną svorį.
(Tai žmona paliko durnių:
Valgyt prašo slaunas kūnas.
Ir daugiau negu ta burna!
Gatvėj mokos Vlado sūnūs.)
Nieks nemato ir negirdi,
Kad nužudė vagys mintį?
Tai užpilkim ją arielką
Ir matysma tautą „melką“.
Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS
Lentvaris, 2017 12 14