Sausio 6 d. švenčiama Trijų karalių šventė. Ji baigia kalėdinį laikotarpį. Seniau tądien po kaimus vaikščiodavo persirengėliai. Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius, nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivūlę. Persirengėliai lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos. Žmonės jiems atsidėkodavo vaišėmis. Seniau sausio 6-oji Lietuvoje buvo vadinta Krikštais arba Atarašais, Latvijoje – Žvaigždžių diena.
Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium) laiko pabaiga. Tai laikas, kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia. Sausio 6-ąją jau galima pastebėti dienos pailgėjimą.
Etnografė Pranė Dundulienė, remdamasi etnografine medžiaga iš savo gimtųjų Švenčionių rajono, yra užrašiusi, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų“. Etnografas Jonas Vaiškūnas Trijų karalių šventės paprotį sodybos statinių duris ženklinti trimis kryžiukais sieja su trijų Šienpjovių žvaigždžių, pagal kurias buvo nustatomas dienos pailgėjimas po Kalėdų, sureikšminimu. Pasak jo, „manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius“. Atėjus krikščionybei ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių švente. Persirengėlių būrį papildė nauji personažai.
Mūsų laikais yra paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Melchioras, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą reiškia išminčiaus šventumą. Žmonės tiki, kad taip paženklinti namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.
Krikščioniška tradicija pasakoja, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai. Juos taip pradėta vadinti nuo viduramžių, nes jie atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, kurie stebėjo dangaus kūnų judėjimą. Jie, pamatę danguje ryškią žvaigždę, sutapatino ją su pranašyste, kuri skelbė, kad šviesulio pasirodymas liudija Atpirkėjo atėjimą į žemę. Išminčiai nusprendė aplankyti Kūdikėlį ir atnešti Jam dovanų – aukso, smilkalų ir miros.
Šaltinis – punskas.pl; http://www.voruta.lt/triju-karaliu-svente/.
