„Metai šuns“ – netinka, pasakytų.
Gerbiu seniai atėjusį iš girios vilką,
Kuriam pabodo plėšikautų,
Pagailėjus Žmogų vieną rytą.
Ir
Jam pasiūlius ištikimybę giedrią,
O-ne-pilką!
Kas sugebės mane ČIA logiškai sumautų?
Tai kaip gi nusakysma šiuos metus,
Kur vilkšuniai trobuos sargybą eina?
Ir kieme
It staugianti širdies daina?
Gaspadoriaus kalbą žino.
Tik šnekėt negali.
Pamyslikime ratais laiko (ciklo)
Žmonišką minutę,
Jog esi brangus tam keturkojui,
Kuris TAU vis gerumą paskutinį redaguoja
Lyg išsivystęs amžiais vilko kietas idealas.
Nes
Priešu niekada jam neišeina būti.
Ir mano liaudies gryčioj vilkas buvo,
Kuris po auto ratais tą minutę žuvo.
Jonas POČEPAVIČIUS, 2018 metų trečią vakarą
