Balandžio 12 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje atidaroma Lietuvos Biblijos draugijos ir Vilniaus universiteto rengiama paroda, skirta Šventojo Rašto vertimams į lietuvių kalbą paminėti. Knygų ekspozicija chronologiškai apims visą lietuviškos Biblijos kelią – pradedant Jono Bretkūno verstos Biblijos rankraščiu (1590) ir baigiant XX a. Biblijos vertimais.
Apie pačią parodą, apie Biblijos vertimų svarbą lietuvių kalbos ir raštijos istorijoje, apie Biblijos studijų ekumeninius aspektus pasakoja vienas šios parodos organizatorių Šventojo Rašto vertėjas dr. Giedrius Saulytis:
„Lietuviškos Biblijos istorija“ – taip vadinasi ši unikali paroda, kurią rengia Lietuvos Biblijos draugija ir Vilniaus universiteto biblioteka. Tikslas – supažindinti su Šventojo Rašto istorija, su pagrindiniais vertimais, parodyti visą panoramą. Kertinį akmenį šioje istorijoje, kaip žinia, padėjo Jonas Bretkūnas, 1590 m. baigęs versti visą Šventąjį Raštą. Gaila, kad jis niekuomet nebuvo išleistas, atspaustas. Tačiau juo naudojosi vėlesnieji vertėjai. Parodoje bus eksponuojama šito rankraščio kopija. Pats rankraštis yra saugomas Berlyno archyvuose. Nemažai bus ir originalių kitų mūsų kultūrai, mūsų kalbai, raštijai svarbių šventraščių. Tarp šių galėčiau paminėti Baltramiejaus Vilento Euangelijas bei epistolas (1579), Mikalojaus Daukšos Postilę (1599), Konstantino Sirvydo Punktay sakimų (1629), Samuelio Bythnerio Naują Testamentą (1701) ir, aišku, išskirtinį ledinį, vad. Kvanto Bibliją (1735), kuri buvo pirmoji išleista ir atspausta visa Biblija. Šitie leidiniai, manau, tikrai yra labai originalūs, reti. Visų aš čia negaliu išvardinti, tačiau dar paminėčiau aspektą, kuriuo parodos rengėjai siekia pasižiūrėti į Biblijos kelią Lietuvoje – ekumeninį aspektą.
Biblijos kelias Lietuvoje atspindi ir tarpkonfesinių santykių istoriją. Anksčiau būta susipriešinimo, o šiandien Biblijos studijos yra ko gero paties glaudžiausio ekumeninio bendradarbiavimo erdvė…
Anksčiau tas kelias paženklintas kovų, konfesinių prieštaravimų. Praeityje buvo siekiama vienos konfesijos leidyboje kažkaip sumenkinti ar pasmerkti savo priešininkus. Tačiau šiandien mes atsigręždami atgal galime matyti, kad, nežiūrint visų tų prieštaravimų, siekta vieno pagrindinio tikslo – sielos išganymo. Buvo suvokiama, kad Dievo Žodis veda žmogų į išganymą ir todėl tas Dievo Žodis reikalingas kaip „dangiška mana“, teikiant išganymą žmogaus sielai. Šiuo aspektu labai įdomios pirmos trys lietuviškos Postilės (Bretkūno, Daukšos ir Morkūno), įkūnijančios trijų pagrindinių konfesijų (Evangelikų liuteronų, Romos katalikų ir Evangelikų reformatų) siekį liaudžiai suprantama kalba išdėstyti konfesines doktrinas. Nors tose Postilėse dominuoja priešiškumo gija, aš įžvelgiu jose labai daug bendrų bruožų. Ekumeninė laikysena šiandieninei krikščionijai labai reikalinga. Sekuliarioje, laicistinėje Europoje, nykstant tikėjimo tiesoms arba tikėjimui įgaunant tiktai asmeninį charakterį, iš tiesų, Bažnyčios įvairovė kalba apie tai, ką skirtingos konfesijos turi bendra, o ne tai, kas jas skiria. Manau, kad šioje parodoje, jos pristatyme, atidaryme, kurio proga rengiame mokslinę konferenciją, šitas akcentas turėtų nuskambėti.
Labai ačiū.
Parodos atidarymas balandžio 12 d. 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (4 aukštas, Universiteto g. 3). Ekspozicijos atidarymo proga rengiama mokslinė konferencija. Pranešėjai ir temos:
Dr. Gina Kavaliūnaitė, Nuo Chylinskio Biblijos iki Bythnerio Naujojo Testamento
Dr. Aldona Prašmantaitė, 1816 m. Naujojo Testamento vertimo į lietuvių kalbą istorija
Dr. Giedrius Saulytis, Lietuviškos Biblijos kelią apžvelgiant
Ekspozicijos erdvės: Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė (4 aukštas, Universiteto g. 3), balandžio 12 d. – gegužės 30 d. ir Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salė (1 aukštas, Universiteto g. 3), balandžio 16-27 d.
Vatikano radijo, lt.radiovaticana.va informacija