Taip, tai tikra tiesa, liepos 6 dieną Kernavėje, Pilies kalno piliakalnio prieigose, įsikurs karingieji dakai.
Dakai kėlė siaubą Romos imperijai. Vėliau juos nugalėjo hunai, V a. susmeigė rombinius strėlių antgalius ir Kernavėje, Aukuro kalno piliakalnyje…
Dabar taikūs baltų ir slavų genčių, dakų ir vikingų palikuonys, viduramžių Lietuvos ir kaimyninių šalių amatininkai, kariai ir muzikantai vėl įsikurs Kernavėje.
Jau devynioliktą kartą vyks tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – archajiškų amatų, karybos ir muzikos šventė.
Renginys, skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Festivalis vyks Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate, autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.
Amatininkai darbuosis atkurtuose XIII – XIV a. Kernavės amatininkų namuose, dirbtuvėse, ūkiniuose pastatuose ir kiemuose. Čia pajusite dūminės pirties ir beržinės vantos kvapą, išgirsite kalvio priekalo dūžius, aplankysite nagingus puodžius, juvelyrus. Miesto aikštėje išvysite ir iš svetur atklydusius pirklius. O greta, tvartelyje, išgirsite bliaunančių avių balsus – ankstyvojo miesto žemdirbių kultūros palikimą…
Greta atkurtos viduramžių Kernavės įsikurs Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vengrijos senųjų amatų žinovai ir pirmą kartą atvykę Rumunijos eksperimentinės archeologijos meistrai, demonstruosiantys karingųjų barbarų dakų gyvenseną (kultūrinė asociacija „Omnia Barbaria“). Matysime dalį dakų įtvirtinimuose (Mala Kopalnia, dabartinė Ukraina) rastų ir rekonstruotų ginklų – peilius, ietis, grandinius šarvus, itin lenktą dakų kardą, bei egzotiškus keramikos ir odos dirbinius. Originalią amatų, karybos ir muzikos programą demonstruos Vengrijos atstovai (klubas „Onugur“) – vilnones jurtas su kasdiene įranga, karybą, vilnos, keramikos dirbinius, maisto gamybą. Pirmą karta audinių pluoštą apdoros meistrai iš Pskovo (Rusija), darbuosis alavo gaminių liejikai ir juvelyrai iš Latvijos. Po metų pertraukos vėl grįžta nagingi „Priešistorės draugijos“ meistrai iš Lenkijos. Jie atskleis archajiško popieriaus gamybos, ankstyvosios rašybos meno, Lenkijos ir LDK heraldikos ir ikonų tapybos paslaptis, pakvies į žolelėmis kvepiančią slavų virtuvę…
Jau devynioliktą kartą mus pasitiks šio festivalio pirmtakai, dabartinio eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai, „Dvaro meistrų“, „Amatų gildijos“, „Vilniaus puodžių“, „Leitgirio“ klubų senųjų amatų žinovai, daug pavienių Lietuvos bei užsienio senųjų amatų meistrų.
Renginio teritorija sąlyginai padalinta į dvi dalis – priešistorės ir viduramžių.
Priešistorės stovyklose mus pasitiks paslapčių kupini tolimosios epochos medžiotojai, gaminantys titnaginius, akmeninius ir kaulinius įrankius, papuošalus. Neolito – ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenvietėje susipažinsime su Pamarių ir Narvos archeologinių kultūrų keramika. Matysime kaip įrengiamas neolitinis būstas – pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai. Čia pat židinyje bus gaminamas maistas, audžiami bei pinami drabužiai ir indai, lipdomi, dekoruojami ir išdegami moliniai puodai, apdirbamas titnagas.
Susitikimas su neolito gyventojais mažiesiems renginio lankytojams irgi nebus nuobodus – jie patys lipdys puodelius, mokysis verpti verpsteliu, šaudys iš lanko. Nugalėtojų laukia prizai. Edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atrakcionai vyks keliose renginio vietose.
Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų.
Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių karybos klubai. Viduramžių kariai demonstruos ne tik karybos meistriškumą, bet ir įrengtas karių stovyklavietes bei amatus: kalvystę, ginklų dekoravimą, odos dirbinius. Pamatysime Piastų dinastijos („Jantar“, Lenkija) bei vikingų epochos karių („True Varing“, Baltarusija) ir pirmą kartą dalyvaujančių vengrų karių stovyklavietes („Onogur“ klubas), kuriose bus galima susipažinti ne tik su karyba, bet ir su karius lydinčių amatininkų darbais. Viduramžių Lietuvos karybą demonstruos karybos klubas „Varingis“.
Archajiškos muzikos ir šokio programą pristatys ansambliai „Jevaryna“, „Lity Taler, „ESSA“ (Baltarusija). Koncertuos atlikėjai iš Vengrijos – ansamblis „Kajan“. Muzikuos senosios muzikos ansambliai „VISI“, „Trys keturiuose“. Festivalio atidarymo diena lankytojus pasveikins Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“. Su švente visus pasveikins ir pirmą kartą dalyvaujantys ansamblio „Thundertale“ atlikėjai.
Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksite klajojančius muzikantus, pirklius, valkatas ir viduramžių budelius.
Pilies kalne koncertuos archajiškos muzikos ansambliai, bus galima paskanauti įvairių maisto gaminių, dalyvauti žaidimuose ir konkursuose, pajodinėti žirgu, o stabtelėjus – pažvelgti į įspūdingą Pajautos slėnį, saugantį mūsų tūkstantmetę praeitį.
Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas doc. dr. A. Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą. Archeologė Daiva Steponavičienė kartu su folkloro grupe „Sedula“ ir Kupiškio folkloro klubu „Kupkiemis“ pristatys muzikinę – kostiuminę kompoziciją „Sėliai“.
„Mokslinė rekonstrukcija, eksperimentinė archeologija ir edukacinė veikla leidžia geriau suvokti kultūros paveldo klodus – mokslinė informacija tampa patrauklesnė visuomenei, leidžia gyliau suvokti dabarties ir praeities sąsajas“ – apibendrina Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietėjiškų programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Bilieto kaina – 5 eurai, vietos gyventojai, vaikai iki 16 metų renginį galės lankyti nemokamai.
Svarbi informacija. Į Kernavę atvykti patogu autostradoje Vilnius – Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius – Ukmergė pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis. Festivalio metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkuškį.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos informacija
