2018 m. birželio 14 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas. Ji skirta mokslotyros ir bibliometrijos Lietuvoje pradininkės, aktyvios visuomenininkės, Lietuvos moterų lygos pirmininkės, Vilniaus universiteto profesorės Onos Voverienės 80-osioms gimimo metinėms paminėti.
Parodoje pristatyti gausūs profesorės O. Voverienės mokslo ir publicistikos darbai, iliustruojantys profesorės kurtą metodologinį mokslinės informacijos pamatą, veiklą, ugdant bibliotekininkystės ir bibliografijos specialistus Vilniaus universitete, suburtas bibliometrijos ir mokslotyros tyrėjų grupes, reikšmingą indėlį, puoselėjant ir garsinant Lietuvos kultūros paveldą bei rezistencijos atminimą. LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai, susiję su aktyvia politine profesorės veikla Tėvynės sąjungoje, vėliau – vadovaujant Lietuvos moterų lygai. Parodoje eksponuojamas laiškas Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos išsaugojimo (2009 m.), susirašinėjimas su galingosiomis pasaulio moterimis Hilari Rodhem Klinton (Hillary Rodham Clinton) ir Margaret Tečer (Margaret Thatcher).
Parodos atidarymo renginyje dalyvavo bei sveikinimo kalbas sakė Seimo narys Audronius Ažubalis, Vengrijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Jančis (Zoltan Jancsi), LMA narys Romualdas Grigas, MAB direktorius Sigitas Narbutas, VU komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys ir kiti universiteto bei visuomeninių organizacijų atstovai. LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotoja, buvusi O. Voverienės studentė dr. Birutė Railienė perskaitė Prezidentės bei Seimo pirmininko sveikinimus.
A. Ažubalis kalbėjo apie tautiškumo stiprinimo svarbą ES kontekste. Pasak Seimo nario, kai kurios politinės mados Lietuvoje užgoždavo sveiką protą. Intelektualas, rašytojas nesivaiko tendencijų, kalba apie nemadingus dalykus: „Per 30 metų buvo nemadinga kalbėti apie tautiškumą. Buvome apsėsti ES idėjos be kritikos. Profesorė yra labai nuosekli įžvelgdama tautos ištakas, drąsino visus išlikti tautiškus bei visų pirma dirbti tautos frontui“. Seimo narys profesorei įteikė dovaną – įrėmintą Nepriklausomybės akto kopiją.
Dr. B. Railienė susirinkusiesiems priminė O. Voverienės biografiją, jos mokslinius bei visuomeninius darbus. Mokslinė profesorės veikla pralenkė laikmetį beveik 30 metų. Tai liudija jos darbų vertinimas Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje ir užsienyje – JAV, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje ir kt. paskelbė per 3000 mokslinių ir publicistinių straipsnių kultūros, politikos ir visuomeninės veiklos klausimais. B. Railienė supažindino su paroda, kurioje eksponuojami profesorės parengti informatikos, mokslotyros vadovėliai, Lietuvos mokslininkų citavimo indeksas, parengtas pagal Science Citation Index duomenis. Profesorei teko susipažinti ir asmeniškai bendrauti su Judžinu Garfildu (Eugene Garfield), sukūrusiu citavimo rodyklę (Science Citation Index). Profesorė dalyvavo Antikomunistinio kongreso ir visuomeninio tribunolo komunizmo nusikaltimams įvertinti veikloje, papildė Lietuvos rezistencijos atminimą knygomis „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“, „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys: partizanės, ryšininkės, tremtinės, kovotojos“, „Lietuvos laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris Žaibas“, „Prie tautotyros versmių: Tėvynės pažinimo draugijai – 20 metų“, „Tautotyros etiudai“, „Tautos sargyboje“, „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ – jau antrus metus profesorė dalyvauja šios knygos pristatymo renginiuose po visą Lietuvą. Ką tik iš spaustuvės atkeliavo nauja knyga – „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji“. Kalbėtoja priminė, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje po studijų Vilniaus universitete dirba būrys buvusių profesorės studenčių, kelios jų tęsė dar studijų metais pradėtas tyrimo temas, apgynė mokslų daktaro disertacijas.
Profesorę pagerbė Vengrijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Jančis. O. Voverienė domėjosi Vengrijos revoliucija, už publikacijų ciklą šia tema yra apdovanota Vengrijos valstybiniu apdovanojimu – medaliu Vengrijos revoliucijos minėjimo proga.
LMA narys korespondentas Romualdas Grigas kalbėjo apie tai, kad mokslininkė formavosi itin sunkiu istoriniu etapu, kupinu tautos tragedijų. Kančios buvo pakankamai ir jos gyvenime, tačiau tą kančią O. Voverienė pavertė dvasiniu kapitalu. Iš jos knygų alsuoja tikėjimas ateitimi. „Mane stebina jos viltingumas. Jos mintys prasimuša pro laikmečio sąšlavyną ir skleidžia gėrį ir stiprybę, – kalbėjo R.Grigas, – Bažnyčia turi savo palaimintųjų, profesorė yra nusipelniusi tautos palaimintosios vardo už ypatingus gyvenimo nuopelnus, nes tvirtina tikėjimą ateitimi“.
Profesorė Ona Voverienė pasakojo apie savo gyvenimo kelio vingius. Turėjusią humanitaro gyslelę likimas ją pasuko dirbti su technikais, todėl iš nostalgijos, kaip ji sako, būdvardžiams, radosi knygos. Jos gyvenimo esmę sudarė tikėjimas savo darbais: jei pasėjai sėklelę, ji būtinai išdygs. Profesorė atsiprašė dukters Zitos, kuriai, kaip teigia, nebuvo gera mama, per darbus neskyrė daug dėmesio, tačiau ji išaugo šauniu žmogumi. Šio renginio laikas sutampa su tremties data – 1940-ųjų birželio 14 diena. Tokios katastrofos Lietuvos istorijoje nebuvo, kai sunaikinta kone pusė milijono žmonių. Tuo sunkiu metu jai teko gyventi: „Joninių nakty žėrėjo jonvabalis ir niekada neapleido mintis, kad žmogus turi veikti ir neprarasti vilties“, – sakė profesorė. Ji prisiminė, kad pokario metais vaikystė buvo sunki: tėvas – kalėjime, mama liko be darbo su dviem mažiukais vaikais. Mama prasimanydavo pinigų priduodama kraują. Mokslas buvo mokamas, tad teko palikti mokyklą po 9 klasių ir lavintis savarankiškai. „Gyvenime pasisekė: buvau su tais, kurie tikėjo stebuklais. Žmonės visada ištiesdavo ranką, padėjo siekti mokslo“, – sakė ji. Tik per plauką išvengė tremties, nes Šančių saugumo viršininkas įspėjo mamą bėgti iš Kauno. Susirgusią tuberkulioze, gydytojas iš ligoninės ją vežiojo eksternu laikyti 14 brandos egzaminų. Šeimos nariai ją atleido nuo buities rūpesčių, sudarė sąlygas mokslui. Pensijoje atsirado naujų draugų grupė: visuomenės organizacijos, įkvėpusios naujos gyvenimo prasmės ugdyti tautinį atžalyną.
O. Voverienė apdovanota Vengrijos valstybiniu apdovanojimu – medaliu Vengrijos revoliucijos minėjimo proga, Lietuvos tautotyros pradininko Tado Daugirdo premija, Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio 1-ojo laipsnio Partizanų žvaigžde, Lietuvos Respublikos medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, Lietuvos laisvės kovų sąjungos Edvardo Buroko medaliu „Už antikomunistinę veiklą ir patriotiškumą“. Bibliotekoje parengtos ir išleistos profesorės bibliografijos rodyklės. LMA Vrublevskių bibliotekoje pradėtas kaupti profesorės asmeninis archyvas F397.
Apie profesorę Oną Voverienę
Ona Brazauskaitė-Voverienė gimė 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose. 1956 m. eksternu baigė Tytuvėnų vidurinę mokyklą, 1957 m. įstojo į Vilniaus 31-ąją technikos mokyklą, kurioje įgijo pašto-telegrafo operatorės specialybę. 1958–1966 m. dirbo pašto-telegrafo operatore Centriniame Vilniaus pašte ir nuo 1962 m. mokėsi Vilniaus universiteto vakariniame Istorijos-filologijos skyriuje. 1968 m. universitetą baigė įgijusi filologės, anglų kalbos mokytojos profesiją. 1966 m., dar nebaigusi universiteto, buvo pakviesta dirbti vertėja į SSRS elektros suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialą. 1966–1969 m. dirbo Mokslinės informacijos skyriaus vertėja-referente. 1969–1980 m. tas pačias pareigas ėjo Lietuvos buitinės chemijos susivienijimo Projektavimo konstravimo biure. Nuo 1970 m. pradžios buvo Mokslinės informacijos skyriaus, nuo 1974 m. – Mokslinės informacijos, patentų ir standartizacijos skyriaus vedėja. 1971 m. įstojo į SSRS mokslinės ir techninės informacijos instituto Maskvoje aspirantūrą. 1979 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją. 1975–1977 m. dirbo dėstytoja valandininke Vilniaus universitete. Nuo 1980 iki 2000 m. dirbo Vilniaus universitete, iš pradžių Istorijos fakulteto, o nuo 1990 m. – Komunikacijos fakulteto Mokslinės informacijos katedros vyresniąja dėstytoja, docente (1985). 1992 m. apgynė pedagogikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1995 m. – profesorė. Vadovavo 125 studentų baigiamiesiems darbams (diplominiams, bakalauro, magistro), buvo dviejų daktaro disertacijų mokslinė vadovė. 1999–2003 m. Lietuvos mokslo tarybos socialinių mokslų ekspertė. 1992–1994 m. Lietuvos moterų lygos Švietimo ir mokslo sekcijos vadovė, nuo 1994 m. kovo mėn. iki šiol – Lietuvos moterų lygos pirmininkė.
Loreta GLEBAVIČIŪTĖ, Vilnius