Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Jis skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą. Trakai – unikalus Lietuvos kampelis, kur istorija ir kraštovaizdis susijungia į darnią visumą. Tai patvirtina ir kasmet į miestą plūstantis gausus būrys turistų iš įvairių pasaulio kraštų. Vis dėlto Trakų rajonas neapsiriboja tik Salos pilimi Trakuose ar Tiškevičių rūmais Užutrakyje – yra ir daugybė kitų objektų, pvz., Mongirdo dvaras Aukštadvaryje, piliakalniai ir kt., kurie yra verti būti išsaugoti ateities kartoms, pritaikant juos edukacinei ar rekreacinei veiklai.
Lentvaris – Trakų rajono kultūros perlas
Lentvaris – didžiausias Trakų rajono savivaldybės miestas. Jis gali didžiuotis puikia strategine vieta – šalia sostinės; puikus susisiekimas – eina geležinkelio linija; nepaprasta istorija – čia gyveno ir veikė garsieji grafai Tiškevičiai. Deja, miestas neturi taip reikalingos kultūrinės erdvės. Gal ta vieta taps Lentvario kultūros rūmai, kai jie atsiras, taip samprotavo „Klevų alėja“, teiraudamasi apie Lentvario ir galiausiai viso rajono paveldo situaciją Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos Kultūrinės veiklos vadybininko Antano Ulčino, nuo mokyklinių dienų pajutusio aistrą praeičiai, todėl baigęs Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, Vilniaus universitete pradėjo studijuoti istoriją, o po to pasirinko paveldosaugos studijas magistro laipsniui gauti. „Lentvaris galėtų save pristatyti per Tiškevičių paveldo prizmę – dvaro rūmus, Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, geležinkelio stotį, Eduardo Fransua Andrė, prancūzų dendrologo ir vieno iškiliausio XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, parką ir kt. – pasakoja istorikas, paveldosaugininkas. – Grafas Juozapas Tiškevičius Lentvaryje įkūrė savo šeimos rezidenciją – 1855 m. pastatė šveicariško stiliaus rūmus, pradėjo kurti parką. Vėliau jo dvarą paveldėjo sūnus Vladislovas, kuris užbaigė tam tikrus tėvo projektus – vieną jų, Lentvario bažnyčią.“ Istorikas teigia, kad Lentvaris šiai giminei buvo tarsi kurortas – jam atiteko visa, kas geriausia, lyginant su kitais giminės dvarais Kretingoje, Užutrakyje ar Trakų Vokėje.“
Tiek Trakų rajono, tiek visa Lietuvos visuomenė suklusta, kai viešoje ervėje atsiranda žinių dėl Lentvario dvaro – ypač po skandalingos buvusio jo savininko verslininko Laimučio Pinkevičiaus istorijos. Naujas dvaro šeimininkas verslininkas Ugnius Kiguolis žadėjo, kad čia bus įvairių veiklų ir erdvių renginiams, galėtų veikti viešbutis. „Klausimas, kas bus su kitais pastatais, kurie yra parko teritorijoje, pvz., dvaro kiaulidė. – svarsto istorikas Antanas Ulčinas. – Tai yra didelis pastatas, jį irgi galima pritaikyti kultūrinei ir edukacinei veiklai, įrengti muziejų.“
Tikimės, kad nors naujasis rūmų savininkas U. Kiguolis įvykdys savo pažadus ir Lentvario dvaras taps puikia erdve susilieti istorijai ir dabarčiai, ir gal tai taps puikiu pavyzdžiu kitiems kažką veikti, kai jų rankose yra tokie reikšmingi kultūros perlai.
Paveldas, įstatymai ir institucijos…
Prisiminkime, kad Lietuvoje kultūros paveldu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras, Valstybinė kultūros paveldo komisija, muziejai bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubai, o paveldo objektų apsaugą reglametuoja teisės aktai: 1996 m. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, 2001 m. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, 2004 m. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 2005 m. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.
Kaip jau minėta, Trakų rajone yra daug paveldo objektų. Pavyzdžiui, Aukštadvario regioniniame parke priskaičiuota per 100 kultūros paveldo objektų: 39 archeologinės, 33 laidojimo, 20 mitologinių vietų, apie 20 vertingų statinių, jų kompleksų ir priklausinių, urbanizuotų vietovių. Vertingiausi iš jų archeologijos paminklai: Aukštadvario, Lavariškių, Pamiškės, Mošos, Strėvos, Žuklijų piliakalniai ir keturiolika V–XII a. pilkapynų.
Trakų istorijos muziejus yra respublikinis muziejus, valstybės biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, konservuojanti, restauruojanti ir populiarinanti istorijos, technikos ir meno muziejines vertybes, atspindinčias Trakų ir Medininkų pilių, Trakų miesto, žemės ir apylinkių istoriją nuo seniausių laikų. Trakų nacionalinis istorinis parkas apima 8,2 tūkst. ha teritoriją, kurią jungia daugiau kaip 32 ežerų (1,4 tūkst. ha) sistema. „Visos šios institucijos gerai dirba ir atlieka savo veiklą, bet vis dėlto apmaudu, kad jau daug metų Trakų rajono savivaldybėje nėra paveldosaugininko specialisto, kuris prižiūrėtų, koordinuotų visus paveldo objektus Trakų rajone. – pasakoja Antanas Ulčinas. – Galbūt paveldo pastatų priežiūros, tvarkymo funkciją galėtų perimti pati savivaldybė. Žinoma, tai nėra toks paprastas uždavinys, nes vis dėlto reikėtų susižiūrėti, kiek jos teritorijoje yra dvarų, kokia jų būklė, aptarti jų tvakymo galimybes, išanalizuoti, kokius būtų galima teikti projektus.“
Galima pasidžiaugti, kad aštuonerius metus Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos Kultūrinės veiklos vadybininku dirbantis Antanas Ulčinas prisidėjo prie vietinio paveldo puoselėjimo – jis parengė projektą „Senųjų Trakų kaimo piliavietės sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“, kuris buvo įgyvendintas kartu su Trakų Vietos veiklos grupe. „Yra pašalintas sovietmečio pastatas, įrengtas stendas trejomis kalbomis. Taip sukurta terpė atvažiuoti gyventojams ir krašto svečiams susipažinti su istorija, aplankyti Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolyną ar užsukti į Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčią“, – pasakoja specialistas.
Viliantis, kad galbūt kada nors atgis jau minėtas Lentvario dvaras, reiktų pasidžiaugti juo „broliu“ – Užutrakio dvaro rūmais, kurie jau prikelti antram gyvenimui – juose vyksta koncertai, yra ekspozicijos. „Šiuo metu vyksta Užutrakio dvaro rūmų fasadų tvarkybos darbai. – atskleidžia Antanas Ulčinas. – Dabar restauruojama buvusi spirito gamykla, kuriame bus architekto Eduardo Fransua Andre parkų lankytojų centras. Taip pat restauruojama karvidė, kurioje bus „Europos salė“ skirta didesniems renginiams, nesvarbu, kokios bebūtų oro sąlygos. Tikimės, kad šiemet bendradarbiaujant su Trakų rajono savivaldybe, bus iškeldinti Užutrakio gyventojai ir galėsime toliau tvarkyti istorinius pastatus ir pritaikyti juos edukacijai, kultūrai. Šiemet Trakų gyventojus ir miesto svečius vėl liepos–rugpjūčio mėn. džiugins jau XIV festivalis „Užutrakio vakarai“.“
Trakai ir UNESCO
Gegužės 30 d. Paryžiuje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO generaline direktore Audrey Azoulay aptarė šios institucijos reformas. Tąkart Prezidentė taip pat pažymėjo, kad sieks, kad į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą būtų įtrauktas Trakų istorinis nacionalinis parkas bei Kauno tarpukario modernioji architektūra.
Kalbos ir bandymai įtraukti Trakus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą jau buvo, Trakų istorinis nacionalinis parkas, kaip vienas iš galimų kandidatų į Pasaulio paveldo sąrašą, buvo pasiūlytas per tarptautinių ekspertų Ulfo Bertilssono ir Gerhardo Heisso vizitą 2002 m. rugsėjo 29 d. Ekspertai tuomet atkreipė dėmesį į tai, kad Trakai yra gražiame bei vaizdingame kraštovaizdyje ir atspindi svarbius ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos istorijos laikotarpius bei įvykius. Lietuva UNESCO Pasaulio paveldo centrui į Pasaulio paveldo sąrašą pretenduojančio Trakų istorinio nacionalinio parko nominacinę bylą nusiuntė 2005 m. sausio pabaigoje. Prieš siunčiant, nominacinė byla buvo pakoreguota po Trakuose apsilankiusios tarptautinės ekspertės pastabų. Tačiau tų pačių metų liepą, kai Pietų Afrikoje vyko UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija, Lietuva atsiėmė šios vietovės nominacinę bylą – nuspręsta šiek tiek pataisyti. Nes jei prašymas, kaip teigiama, būtų atmestas, antrąkart įtraukti Trakus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą būtų jau sunku.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos Kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčinas tikisi, kad vis dėlto kada nors šis sumanymas bus įgyvendintas. „Žinoma, tam reikia išspręsti dar nemažai problemų, viena jų – transporto srauto reguliavimas / apribojimas, – pasakoja specialistas. – Trakai turi daug išskirtinės vertės objektų – Salos ir Pusiasalio pilys, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, Užutrakio rūmai su E. Fransua Andre parku ir kt. Trakai yra žavūs savo istorine gatvine architektūra – medinis miestas nuo bazilikos iki Karaimų gatvės pabaigos. Dauguma tų pastatų įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Viskas priklauso, kokias vertes įtrauktų UNESCO komitetas.“
Paveldosaugininkas, istorikas turi savo viziją, kaip turėtų atrodyti legendinė senoji Lietuvos sostinė. Jį ypač žavi, kad vietiniai gyventojai restauruoja savo medinius namus – dauguma tai karaimai. Tai galėtų būti pavyzdžiu ir kitiems. „Ypač atkreipčiau dėmesį į miesto dalį tarp Trakų bazilikos iki pat Karaimų g. pabaigos. Sovietmečiu buvo daug statoma, neatsižvelgiant į miesto savitumą, nors ir 1969 m. Trakai buvo paskelbti respublikinės reikšmės paminklu. Šiandien miesto plėtra numatyta, toliau nuo istorinio centro. Šiandien reikėtų atsižvelgti į vietos gyventojus, kurie sezono metu ypatingai kenčia nuo padidėjusių transporto srautų ir spūsčių. Atsiradęs Trakų aplinkkelis tik iš dalies išspręs transporto srautų pasiskirstymą. Pavyzdys galėtų būti Venecija, kuri jau šiandien susiduria su milžiniškais iššūkiais dėl labai didelių turistų srautų (20 mln. turistų per metus) ir netgi galvoja, kaip juos apriboti, nes tai ardo vietos paveldą“.
Mes tikimės, kad kaip ten bebūtų, Trakai po truputį vystysis, gražės, tačiau nepraras savo autentiškumo, dėl kurio ir atvyksta turistai iš viso pasaulio.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Trakai
