Rugsėjo 4 d. Trakų Salos pilyje atidaryta tarptautinė jungtinė paroda „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300“, kurią parengė Trakų istorijos muziejus. Parodos atidaryme dalyvavo Trakų bazilikos kleb. dek. Jonas Varaneckas, LR Seimo narys Jaroslav Narkevič, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič, LR Kultūros ministerijos atstovas Romanas Senapėdis, Krokuvos miesto muziejaus direktorius Michalas Niezabitovskis (Michał Niezabitowski), Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ direktorius-vyr. redaktorius bei nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius, LVA pirmininkė Dangutė Mikutienė, ekslibrisų konkurse „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300 metų. REGINA LITUANIAE“ dalyvavę dailininkai, Trakų Rotary klubo nariai, kolekcininkai, muziejininkai ir kiti garbūs svečiai.
Paroda išskirtinė tuo, kad ją sudaro trys atskiros, tematiškai persipinančios, parodos: „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300“, „Kontušo juostos“ iš Plocko (Lenkija) muziejaus rinkinių ir tarptautiniame ekslibrisų konkurse „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300 metų. REGINA LITUANIAE“ dalyvavusių kūrinių paroda.
Atidarydamas parodą, Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas akcentavo joje atspindėtą kultūrinį trijų šimtmečių tęstinumą, pristatė svarbiausius eksponatus.
Pirmojoje parodos dalyje eksponuojami unikalūs eksponatai iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos lobyno, kuriuos parodai paskolino Bažnytinio paveldo muziejus (Vilnius). Svarbiausias parodos akcentas – Trakų Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnos, kuriomis 1718 m., būtent, rugsėjo 4 d. buvo iškilmingai vainikuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Šias Švč. Mergelės Marijos ir kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Šalia jų eksponuojamos dar kelios stebuklingojo paveikslo puošmenos – dvi Trakų Dievo Motinai ir Vaikeliui Jėzui dovanotos karūnos, XVII a. Trakų Dievo Motinos paveikslo aptaisas, procesijų altorėlis, monstrancijos, liturginė tekstilė. Parodoje pristatomas ir XVII a. nežinomo dailininko tapytas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos fundatoriaus, Vytauto Didžiojo, portretas iš Trakų istorijos muziejaus rinkinių.
Antrąją parodos dalį pristatė jungtinės parodos kuratorė, Trakų istorijos muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja Irena Senulienė. Kuratorė pasakojo apie parodoje eksponuojamus dailiosios tekstilės šedevrus – keturias kontušo juostas iš Plocko vyskupijos muziejaus (Lenkija). Kontušo juostos, labiau žinomos Slucko juostų pavadinimu, pradėtos austi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. Dėl subtilaus kolorito ir savito dekoro jos priskiriamos taikomosios dailės vertybėms.
Trečiojoje parodos dalyje eksponuojami Trakų istorijos muziejaus organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300 metų. REGINA LITUANIAE“ darbai. Šią parodos dalį pristatė konkurso kuratorius, S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus vedėjas Vidas Alvikas. Konkurse dalyvavo 99 menininkai iš 24 šalių, buvo atsiųsti 162 kūriniai. Pirmosios vietos laimėtoju tapo Motoko Suenaga (Japonija), antroji vieta atiteko Ivo Mosele (Italija), trečioji – Justinai Pakalnytei (Lietuva), specialusis prizas skirtas Camillai Casalino (Italija). Konkursiniai darbai sugulė į parodos katalogą, originalai po parodos uždarymo bus saugomi Trakų istorijos muziejaus dailės rinkinyje.
Trakų Salos pilyje paroda „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300“ bus eksponuojama iki 2018 m. spalio 30 d. Maloniai kviečiame apsilankyti! Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyrius parengė parodą lydintį edukacinį užsiėmimą „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300 metų. REGINA LITUANIAE“. Daugiau informacijos ir edukacinių užsiėmimų užsakymas: el. p. gidai@trakaimuziejus.lt; tel. 8 528 53946.
Brigita BALČYTIENĖ,
Trakų istorijos muziejus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja
Olego Ševeliovo nuotr.