A. Juozaitis į susirinkusiuosius kreipėsi taip: „Gerbiamieji. Tėvynainiai. Lietuviai. Čia, Biržų pilyje, Radvilų sostapilyje ši diena ypatinga. Tokiose tvirtose vietose gimsta ir atgimsta viltis. Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien ir čia pradėtas kelias atneštų Tėvynei kuo daugiau gėrio. Pranešu visiems labai tvirtai: bendražygių remiamas – dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose.“ Šiuos Sąjūdžio pradininko žodžius susirinkę žmonės palydėjo plojimais.
A. Juozaičio kalbą įdėmiai sekė ir Vilniuje Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje susirinkę visuomenės atstovai ir žurnalistai dideliame Valstybingumo erdvės monitoriuje stebėję tiesioginę transliaciją iš Biržų pilies ir turėję progą užduoti klausimus kandidatui.
Įvardijo kas griauna valstybę ir skatina emigraciją
A. Juozaitis labai kritiškai ir aštriai įvertino dabartinę politinę, ekonominę ir socialinę Lietuvos padėtį. Atkreipė dėmesį į milžinišką prarają tarp eilinių piliečių ir politinio elito ir teigė, kad nėra kuriama „bendrojo gėrio valstybė“ ir, kad būtent tai naikina valstybę ir skatina nesustojamą emigraciją.
„Neoliberalizmo eksperimentas Lietuvoje trunka jau dešimtmečius. Jis nuo tikrojo liberalizmo skiriasi tuo, kad ne žmogus, o korporacija tampa laisvių subjektu. Žmogui tuo tarpu paliekama pigios darbo jėgos vaidmuo. Augant BVP, auga ir bendras skurdas. Taigi, nebėra ryšio tarp politikos Ir kiekvieno piliečio gyvenimo kokybės. Dėl silpstančio ryšio su piliečiais ir valstybės Konstitucija kasdien užima mūsų žemėje vis mažiau vietos, – sakė filosofas susirūpinęs, kad pamatiniai Konstitucijos teiginiai dabar tiesiog išjuokiami, – Tauta nebėra visų valdžios galių šaltinis, nors kaip tik tai sako Konstitucija“.
Pasak A. Juozaičio iki šiol neveikia savivalda, Lietuva tebegrobstoma, negailestingai kertami miškai, naikinama žalia aplinka. „Taip mėginama prikišamai įrodyti, kad piliečiai čia nebeturi valios. Jausdamiesi nebereikalingi, nerasdami teisybės ir teisingumo, jie ir palieka savo pilį“, – apibendrino A. Juozaitis.
Pagrindinius politinius siekius prilygino keturiems pilies bokštams
Kalbėdamas apie pagrindinius savo politinės veiklos tikslus, kuriuos A. Juozaitis prilygino pilies bokštams, jis išskyrė valstybės rūpestį gimtąja kalba, kultūra, istorine atmintimi, šeima, švietimu ir teisingumu: „Mūsų tvirtovėje – keturi bokštai. Pirmasis – lietuvių kalba, kultūra. Antrasis – gausi ir sveika šeima. Trečiasis — nacionalinė švietimo sistema. Ketvirtasis — veiksmingas teisingumas“.
A. Juozaitis teigė siekdamas skatinti piliečių dalyvavimą teisingumo vykdyme, klanų teisėsaugoje ir politikoje įveikimo, korupcijos tinklų išardymo, griežtai sieksiąs, sąžiningų teisėjų skyrimo, nepriklausomo ypatingojo prokuroro pareigybės steigimo.
Užsienio politikos srityje sakė veiksiąs taip, kad būtų išvengta iš šalies Lietuvai brukamų „valstybės bei tautos suverenumo apėjimų ar apribojimų“, kurie trukdytų savarankiškos vidaus politikos uždavinių įgyvendinimui. Dėl to jis pasisakė prieš Europos Sąjungos federalizaciją ir paskelbė eisiąs su tais kurių siekinys yra „Tėvynių ir valstybių Europa“.
„Tėvynių ir valstybių Europa – tai ne Europos Sąjungos griovimas. Atvirkščiai – tai paskutinė Europos gynybos linija. Stovėsime šioje gynyboje“, – tvirtina A. Juozaitis.
Įvertinęs šiuolaikines iššūkius kylančius Lietuvos nacionaliniam saugumui ir iš to kylančius svarbius uždavinius šalies teritorinės gynybos stiprinime, transatlantiniame bendradarbiavime, sutarimo ieškojime su kaimynais, būsimas kandidatas į Lietuvos Prezidentus svarbiausia nacionaline grėsme įvardijo pačios Lietuvos išsekimą ir masinę išeivystę, kurią, pasak jo, lemia lėtinis vidaus politikos nepakankamumas.
Paskelbė bursiąs kokybiškai naują Sąjūdį ir sieksiąs Lietuvos ir Latvijos sandraugos
A. Juozaitis paskelbė, kad vadovaudamasis bendruoju gėriu ir savo kalboje išskirtais pamatiniais dalykais, pradėjo burti piliečių judėjimą LIETUVA YRA ČIA. Tai, pasak jo, būsiąs partinius skirtumus peržengiantis, kokybiškai naujas sąjūdis.
Artimiausiais uždaviniais, prezidento rinkiminės kampanijos laikotarpyje A. Juozaitis įvardijo kovą prieš vadinamosios „globalios Lietuvos“ politinį projektą ir per prievartą stumiamą daugybinę pilietybę. „Dviejų rūšių pilietybė galutinai pakirstų piliečio pasitikėjimą valstybe. Dvejopa pilietybė skatintų, o ne slopintų emigraciją. Vietoj tokio susidvejinimo yra pasiūlytas Lietuvio pasas. Jis be jokių išlygų išsaugotų kilminių lietuvių ryšį su Tėvyne. Lietuvio pasas kviestų juos grįžti į tikrąją pilietybę, be išlygų ją suteiktų, grįžus namo“, – sakė kandidatas į Lietuvos prezidentus.
Tą pačią dieną, po spaudos konferencijos A. Juozaitis su savo bendražygiais išvyko į Rygoje vyksiantį susitikimą su Latvijos kultūros ir visuomenės veikėjais remiančiais jo rugpjūčio mėnesyje viešai paskelbtus siūlymus dėl Latvijos ir Lietuvos sandraugos kūrimo.
Rugsėjo 18 d. 10 val. Rygos Tautos namuose (Rīgas Latviešu biedrības nams, Merķeļa iela 13) vyks Latvijos ir Lietuvos sandraugos aptarti skirtas viešas A. Juozaičio susitikimas su Latvijos šviesuomene. Renginį ves vienas žinomiausių Latvijos kino režisierių Janis Streičas (Jānis Streičs).
A. Juozaitis 1980 m. baigė Vilniaus universitete ekonomikos studijas. 2001–2003 m. buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje dirbo Ministro pirmininko patarėju švietimo ir kultūros klausimais. 2004–2009 m. – Lietuvos Generalinio konsulato Karaliaučiaus srityje kultūros atašė. Nuo 2012 m. yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas. Nuo 2013 m. Klaipėdos universiteto docentas. Jis taip pat yra daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, olimpinis rekordininkas ir Europos taurės laimėtojas.
A. Juozaitis 1988 m. buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. 1988 m. buvo leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, 1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, 1995–2000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2003 m. Parašė trisdešimt knygų, sukūrė per 20 dramų. Apdovanotas Gedimino V laipsnio ir Estijos Marijos žemės IV laipsnio ordinais.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužės 12 d.
Apie kandidatavimą į prezidentus jau yra paskelbę europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė, diplomatas Vygaudas Ušackas ir ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris apie tai pranešė šiandien tuo pačiu metu kaip ir A. Juozaitis. Konservatorių skyriai kandidatais svarsto kelti dar ir Seimo narius Ingridą Šimonytę bei Žygimantą Pavilionį.
„Vorutos“ informacija
Šaltinis – www.voruta.lt
