Lietuva – visais laikais buvo itin katališkas kraštas (šiuo metu katalikų – kiek daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų). Todėl nenuostabu, kad čia lankosi aukščiausio rango Romos katalikų bažnyčios atstovai – žinoma, ir popiežiai. Oficialiai pirmuoju Lietuvoje apsilankiusiu popiežiumi laikomas Jonas Paulius II, tačiau ne ką svarbesnius ryšius su Lietuva gerokai anksčiau palaikė kitas popiežius – Pijus XI. Lietuvoje dar būdamas vyskupu ir archivyskupu Achile Ratti lankėsi kaip Šventojo Sosto pasiuntinys-vizitatorius Lietuvai ir Lenkijai 1920 m. sausio mėn. ir tų pačių metų rudenį. Laimingo atsitiktinumo dėka būsimasis popiežius apsilankė ir Lentvaryje, tai tapo didele paspirtimi Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai parapijai.
Akivaizdu, kad šie vizitai Achile Ratti paliko gilų įspaudą: dvi buvusios užgrobtos tautos (lietuvių ir lenkų), ką tik atkūrusios savo valstybes, kuriose ilgą laiką nebuvo galima nei vartoti savo kalbos, nei išpažinti savo tikėjimo. Apaštališkasis vizitatorius Lietuvoje ir Lenkijoje popiežiumi tapo 1922 m. vasario 6 d. ir tų pačių metų lapkričio 22 d. vienas pirmųjų Europoje pripažino Lietuvos valstybę de iure, siekdamas atkreipti tikinčiųjų dėmesį į nepavydėtiną Lietuvos situaciją [3]. Kitas svarbus žingsnis Lietuvos katalikų bendruomenei – 1926 m. įkurta Kauno bažnytinė provincija. Tai reiškė, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia pagal pavaldumą nebebus padalinta keliose valstybėse: provincija sudaryta iš buvusios Žemaičių vyskupijos ir Vilniaus iš Seinų dalių, buvusių Lietuvos teritorijoje [1].
Tad kaip šis Lietuvai toks reikšmingas žmogus atsidūrė Lentvaryje? Žinoma, geležinkeliu. Pirmiausia Achile Ratti su oficialiu vizitu apsilankė Vilniuje, po to turėjo traukiniu vykti į Kauną, bet planuota poros valandų kelionė išsitempė iki 10-ies valandų: Lentvaryje garvežys pritrūko malkų, Vievyje užšalo vanduo, o Kaišiadoryse reikėjo perkabinti garvežius [3]. Pasinaudodamas neplanuotu traukinio su būsimuoju popiežiumi sustojimu, grafas Vladislovas Tiškevičius pakvietė šį pasisvečiuose rūmuose ir apžiūrėti neseniai pastatytą Lentvario bažnyčią. Jam buvo papasakota apie tai, koks sunkus kelias nueitas statant šią bažnyčią dar caro valdžios metais, kiek daug tikinčiųjų slapta prisidėjo, kad ji galiausiai iškiltų [2].
Kaip rodo tolesni įvykiai, popiežius Lietuvos niekada neužmiršo, kaip neužmiršo ir kiekvieno joje aplankyto miestelio, kiekvienos bažnyčios. Pijus XI buvo žinomas ir tuo, kad tapęs popiežiumi kone kiekvienai savo aplankytai parapijai atsiuntė dovanų: siuntė įvairius liturginius rūbus, Kaišiadorių katedros pašventinimo proga padovanojo didelę brangią monstraciją, kuri naudojama iki šiol. Ir Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčia gavo ne ką mažiau vertingų dovanų: XVII a. pagamintą akmeninį Nukryžiuotojo kryžių kaip parapijos oficialų pripažinimą ir indulgenciją vienam Lentvario bažnyčioje esančiam paveikslui. Ant jo kabinti įvairūs votai, kurių per 10 metų atsirado daugiau kaip 70 [2].
Tuo sudėtingu laikotarpiu, keliaudamas iš lenkiško Vilniaus į lietuvišką Kauną, atvykęs Achile Ratti sugebėjo bent šiek tiek suvienyti šių dviejų tautų katalikų bendruomenę. Būtent Kauną ir Vilnių aplankyti renkasi ir kiti popiežiai. Ir šalia tų miestų įsirašo tuomet pasienyje buvęs Lentvaris, iki pat mirties popiežiaus Pijaus XI atsimintas ir minėtas.
Šaltiniai ir literatūra:
- Lietuvos bažnytinė provincija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-baznytine-provincija-15541 [žiūrėta 2018-09-19].
- Narkovič, Liliana. Lentvario Tiškevičiai, rankraštis, iš lenkų k. vertė Jolita Karčevska-Rus, 2018. Versta iš: Narkowicz, Liliana. Tyszkiewiczowie rodem z Landwarowa, 2013.
- Petraitienė, Irena. Achille Ratti – Pijaus XI istorinis apaštališkasis vizitas Lietuvoje. Pro Patria, 2016, vasario 5. Prieiga per internetą: http://www.propatria.lt/2016/02/irena-petraitiene-achille-ratti-pijaus.html [žiūrėta 2018-09-19].
Giedrė PETREIKIENĖ, Vilnius
Projektą „Lentvario miesto ir jo apylinkių istorinė ir kultūrinė tapatybė“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
